Kainos skirtumas tarp ekologiškų ir įprastų produktų nyksta
„AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis sako, kad stebint rinką matomas įvairių produktų kainų šuolis, kuris jau beveik prilygo ekologinių produktų pasiūlai.
„Įprasti produktai stipriai pabrango, ir skirtumas tarp ekologinių bei įprastų produktų sumažėjo iki minimumo. Kai kuriuose rinkose pastebime, kad kainos vienodos. Įpročiai keičiasi dviem būdais. Žmonės, kurie pirko pagal kainą, žiūri, kas pigiau, ir taupo. Tie, kuriems buvo svarbu produktai, ir toliau renkasi sveikesnį maistą“, – sako L. Miškinis.
Anot pašnekovo, tie pirkėjai, kuriems itin svarbi kaina, be abejo, kaip ir anksčiau perka pigesnius produktus, nežiūrėdami, ar jie ekologiški, ar ne. Tačiau krizinis laikotarpis neatima sveikų mitybos įpročių iš žmonių, kurie renkasi, ką valgo.
„Per 2008-ųjų metų krizę (galime pasižiūrėti skaičius), nors irgi buvo sunku, ekologinių produktų rinka, vartojimas pasauliniu mastu globaliai augo. Per dvejus metus užaugo bemaž 20 procentų. Tikėtis, kad dabar būtų radikaliai kitaip, nėra priežasčių. Vartotojai, kuriems svarbu kokybė, tai, ką jie valgo, įpročių taip greit nepakeis – tą parodė ir pandemijos periodas. Kaip sakoma, įprotis yra blogiau už prigimtį, jį pakeisti reikia žymiai daugiau laiko nei keli mėnesiai pabrangusių energetinių kaštų“, – dalijasi ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas.
Pašnekovas sako, kas kainų skirtumas mažėja dėl to, jog ekologinis ūkis nenaudoja vieno itin brangstančio produkto.
„Ekologinis ūkininkavimas absoliučiai nepriklauso nuo chemizuotų trąšų, ir tai yra tas elementas, kuris labai kelia įprastų produktų savikainą. Mes, gamindami ekologiškai, tų kaštų papildomai nepatiriame, dėl to spaudimas iš kaštų pusės, kalbant apie mus, mažesnis. Ekologiniai produktai šiek tiek brangsta, bet žymiai mažesniu tempu nei įprasti“, – paaiškina L. Miškinis.
Mitybos mokslininkė Lauryna Nelkinė sako, kad sveiki produktai, bendrais Jungtinių Tautų skaičiavimais, vis dar yra brangesni.
„Jei pažiūrėsime į Jungtinių Tautų skaičiavimą, sveikos mitybos krepšelis apie 60 procentų brangesnis nei tos pačios energijos nesveikų produktų krepšelis. Rinktis sveiką maistą tikrai brangiau, ir tai gali sau leisti didesnes pajamas uždirbantys žmonės. Kalbant apie tuos, kurie uždirba mažiau, matome, kad proporcija, skiriama sveikam maistui, turėtų būti žymiai didesnė. Tačiau kai kyla energijos, būsto, transporto kaštai, turime infliaciją. Visi šie dalykai susideda, žmonės tiesiog neturi galimybės skirti daugiau pajamų sveikai mitybai“, – vardija L. Nelkinė.
Norintiems maitintis sveikai
Mitybos mokslininkė teigia, kad norint sveikai maitintis be itin didelių papildomų išlaidų svarbu gerai apgalvoti savo pirkinių pasirinkimą.
„Reikėtų tiesiog vadovautis sveikos mitybos rekomendacijomis, rinktis visagrūdžius produktus, kruopas, yra daugybė daržovių. Kalbant apie kainas, daržovės ir vaisiai, palyginus su kitais produktais, brangūs, tačiau grūdų, duonos, makaronų kaina laikoma žemiausia. Mes galime subalansuoti – iš skirtingų maisto grupių pasirinkti tai, kas labiausiai tinka pagal kišenę, galime sudaryti mitybos balansą“, – sako pašnekovė.
L. Nelkinė atkreipia dėmesį, kad visgi norint vengti labiau perdirbtų produktų, maistui teks išleisti kiek didesnę sumą pinigų. Sveiko maisto piramidėje yra ir pieno produktų, kurie brango ne taip ir stipriai. Pašnekovė pataria, kad visai nebūtina rinktis tik pačius brangiausius gaminius.
„Nebūtina rinktis pačius brangiausius pieno produktus. Jei palyginsime paprasto karvių pieno ir ekologiško karvių pieno kokybę, nebūtinai ji labai skirsis. Gali kažkiek skirtis maistinės medžiagos, pavyzdžiui, ekologiškame piene bus daugiau omega-3 rūgščių, kurios palankios mūsų sveikatai, tačiau mineralų – seleno, jodo – paprastame karvių piene daugiau“, – sako L. Nelkinė.
Kaip maitintis sveikai neišleidžiant labai daug pinigų? Pasak L. Miškinio, nors jis ir nėra mitybos specialistas, sveikas gyvenimas ir sveiki maisto produktai turėtų būti prioritetas.
„Pirmas dalykas, ką akcentuojame, tai pasidaryti sąrašą ir pirkti tai, ko reikia, o ne ko nori akys, svarbu apsipirkti pavalgius. Mes žiūrime per švaistymo ir planavimo pusę. O pasirinkimas yra paties vartotojo. Dabar itin palankus metas be didelių kaštų pasirinkti sveikesnį, švaresnį produktą, nes kainų skirtumas, kaip jau minėjau, minimalus“, – rekomenduoja ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas.
Mitybos mokslininkė antrina, kad bene svarbiausia iš tiesų mažiau švaistyti maisto.
„Pagal europinius duomenis, vienas europietis per metus iššvaisto 127 kilogramus maisto. Tai didžiulis skaičius, ir didžiausia jo proporcija tenka grūdams bei daržovėms – produktai, kurių mums labiausiai reikia, o mes juos daugiausia švaistome. Mažiau švaistyti, planuoti, suvartoti produktus iki jų galiojimo termino pabaigos, būti išradingesniems ruošiant maistą, likučius panaudoti kitiems patiekalams. Taip mityba gali būti tvaresnė, finansiškai tinkamesnė ir naudingesnė sveikatai“, – pataria L. Nelkinė.