Lietuvos banko valdybos nario patarėjas Rosvaldas Krušna sako, kas galimybės pasiekti žmones tampa vis paprastesnės, o sukčiai tuo puikiai naudojasi.
Apgaulės meistrai analizuoja anketas
Apgaulės meistrai moka pasinaudoti socialiniuose tinkluose žmonių pateikiama visa informacija ir pagal tai jie pasirenka aukas. Be to, nusikaltėliai puikiai naudojasi ir dirbtiniu intelektu.
„Sukčiai dabar gali susikurti netikras anketas su netikromis nuotraukomis, kurios yra sugeneruotos. Visos technologijos, prieinamumas ir komunikacijos – tikriausiai tai didina išaugusio sukčiavimo skaičių. Ir žmonės labiau linkę į socialinius tinklus, labiau gyvena internetinėje erdvėje“, – kodėl auga aukų skaičius, įvardija R. Krušna.
Kiek sukčiai pralobsta iš apgaulės ? Pašnekovas sako, kad apgaule pinigus viliojantys asmenys paima tiek, kiek tik gali.
Budrumą užliūliuoja meile ir pinigais
„Sumos labai įvairios – gali būti nuo keliasdešimt eurų iki kelių šimtų, nuo kelių tūkstančių iki dešimčių tūkstančių. Mes ir patys esame matę, kai sumos būna ir šimtais tūkstančių. Tikriausiai teisėsaugos atstovams žinoma apie dar didesnes sumas“, – sako banko atstovas.
Kaip atpažinti sukčius? Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad, visų pirma, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, reikia išlikti budriems, nepasitikėti aklai.
„Du didžiausi signalai, įspėjantys apie potencialų sukčių, – nenoras susitikti ar įvairios besikartojančios problemos, kurios trukdo susitikti, ir pinigų reikalavimas. Yra ir daugiau požymių – anketos netikros, jose visuomet bus kokių nors detalių, kurios neatitinka situacijų ar to, ką tas asmuo kalba. Taigi tuos žmones reikėtų patikrinti“, – pataria R. Krušna.
Psichologas Edvardas Šidlauskas sako, kad budrumas prarandamas, kai sukčiai atliepia kokius nors nepatenkintus poreikius.
Įtraukia ir nieko neįtariančias aukas
E. Šidlauskas sako manantis, kad į apgaulės pinkles patenka gan daug žmonių, nes sukčiai užmeta nemažai kabliukų, mėgina sudominti įvairiais būdais, kuria skirtingus profilius, kol galiausiai aptinka žmogų, kuris susidomi.
„Nemanau, kad lengvai pavyksta apgauti. Dauguma žmonių yra budrūs, bet sukčiai turi kažkokių slaptų mygtukų, kažką užčiuopia ir to budrumo, blaivaus proto nebelieka. Daug suveikia, vadinkime, juodosios psichologijos triukai, kurių yra labai daug. Būtų verta apie tai net atskirą laidų ciklą padaryti ir šviesti apie tuos triukus. Tuomet jau veikia kaip schema, kaip programa, net naudojamos šabloninės frazės. Buvo minėta, kad vengia susitikti, tačiau jie ir čia pažengė – gali pamatyti gyvai per kamerą, sukčiai tobulėja. Jei būdavo neaišku, moteris ten ar vyras, tik paveiksliuką matai, tai dabar jau gali ir gyvai pakalbėti. Tobulėja sukčių metodikos, būdai. Yra labai geras serialas „Tinder Swindler“ – įtraukdavo aukas į savo machinacijas, apgautos moterys toliau dirbdavo jam ir apgaudinėdavo kitas moteris, net pačios to nesuprasdamos“, – apie sukčių išmonę ir manipuliaciją jausmais pasakoja E. Šidlauskas.
Juodoji psichologija
Supratęs apgaulę, kai meilė buvo tik „dūmų“ uždanga pinigams išvilioti, žmogus gali palūžti. Psichologas sako, nors ir skaudu, reikėtų pagalvoti, kad to asmens apgautųjų sąraše gali būti tūkstančiai tokių pat žmonių, tai nėra nukreipta tik į vieną asmenį ir jokiu būdu nereikia savęs smerkti.
„Jis – apgaulės profesionalas, o tu esi auka. Tai situacija, tarsi gatvėje užkluptų trys tvirti vyrai, atimtų viską ir sumuštų. Argi save kaltinčiau? Ne, nes tai ne mano jėgoms. Čia tas pats – tai irgi ne tų žmonių jėgoms, nes jie tiesiog kaip musės į voratinklį patenka, tad nereikia savęs kaltinti. Ir kuo dažniau nusikaltėliai manipuliuoja gėdos, baimės jausmu, kaip tik reikia greičiau prisipažinti, kreiptis į institucijas, kad greičiau juos sektų ir galbūt greičiau užblokuotų, kiek įmanoma, sąskaitas, atšauktų pavedimus. Gėda, baimė ir savigrauža padaro neigiamą paslaugą – kuo ilgiau žmogus delsia, tuo daugiau praranda“, – psichologas įvardija, kodėl nereikia jaustis kaltam.
Banko atstovas R. Krušna sako, kad yra gerų pavyzdžių, kai sukčiai sugaunami net veikdami tarptautiniu mastu.
„Turime teisėsaugą, kuri dirba savo darbą. Ir dirbant su kitų šalių teisėsaugos institucijomis tie sukčiai dažnai būna surasti. Kartais surandamos ir sąskaitos – jei nespėjo paslėpti pinigų, juos (ar bet dalį) įmanoma susigrąžinti. Bet čia jau yra kova su padariniais. Šansai nelabai dideli. Pagrindinis būdas išvengti – prevencija, žmonių švietimas“, – atvirauja R. Krušna.