Nepridėjo populiarumo nei ministerijai, nei Vyriausybei
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus nuomone, juntamas Energetikos ministerijos apsiskaičiavimas, nors apskaičiuoti norinčių kompensacijos kiekį buvo galima apskaičiuoti:
„Dar ankstyvą rudenį Energetikos ministras pranešė, kad bet kas gali statyti saulės elektrinę, nelaukdami paraiškos teikimo laikotarpio, o kai bus galimybė teikti paraišką – bus galima parašyti paraišką už jau pastatytą saulės elektrinę. Buvo nesunku įvertinti, kiek tų saulės elektrinių nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvoje buvo pastatyta ir kiek tam reikės pinigų. Turbūt nesunku buvo suprognozuoti, kad kas tos paramos neprašė – jie paprašys. 8 mln. buvo per mažai ir susidarė efektas, kad tarp tų, kurie jau pasistatė saulės elektrines, buvo daugiau nei paskirta pinigų. Pasidarė dirbtinis ažiotažas ir tai vadinčiau Energetikos ministerijos klaida, nes šioje vietoje mažiausiai ko reikėjo – ažiotažo ir jaudulio. Tai nepridėjo populiarumo nei Energetikos ministerijai, nei Vyriausybei iš principo“, – konstatuoja M. Nagevičius.
Ar papildomos paramos užteks?
„Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė pritaria, jog poreikį tikrai galima buvo nuspėti tiksliau ir buvo skirta tikrai per maža suma: „Ministras kalba apie daug daugiau milijonų, link 80 mln. per metus šiuos, tai tikimės, kad to ir sulauksime. Tik norėtųsi, kad paramos paketai jau metų pradžioje būtų skiriami ir būtų tiksliau žinoma, kada jie bus prieinami vartotojams“.
Kol kas šiemet jau išdalinti 8 mln. Eur paramos, artimiausiu metu žadama skirti dar 12 mln. Eur. Tik ar visiems to užteks? „Paraiškas pateikė 2500 vartotojų įsirengti elektrinę ir keli šimtai praplėtimui, t. y. padidinti turimos saulės elektrinės galią, tai galime greitai primesti, kad turbūt virš 3000 vartotojų galės pretenduoti į tuos 12 mln. Svarbu galbūt ne tas bendras skaičius. Ką svarbu suprasti, kad šiuo metu rinkoje yra vartotojų, kurie jau įsirengė elektrinę, vadovaudamiesi praeito rudens ministro Kreivio pažadu, kad jie galės kreiptis dėl paramos tokiomis sąlygomis, kokiomis tuo metu buvo komunikuota. Dabar turime tuos vartotojus ir turime naujus vartotojus, kurie pradėjus šviesti saulei prisimins šitą energijos šaltinį. Norėtųsi, kad užtektų visiems ir prioritetas būtų tie, kurie jau įsirengė, tą investiciją padarė“, – tikina D. Noreikienė.
Valstybei tai naudinga
M. Nagevičiaus teigimu, tarp saulės elektrinę įsirengti po ministro pažadų nutarusių vartotojų susierzinimas dėl šios situacijos išties juntamas. Vienok, viešoje erdvėje keliamas klausimas, ar paramos saulės elektriniai išvis tebereikia, nes ši opcija ir taip ženkliai atpigusi.
„Tai priklauso nuo to, kiek valstybė nori, kad vystytųsi saulės energetika ir kaip nori, kad vystytųsi. Valstybė saulės energetikos vystymusi suinteresuota ta prasme, kad ji didina energetinę nepriklausomybę, mažina importą ir elektros energijos kainas net ir tiems elektros vartotojams, kurie saulės elektrinės nepasistatė. Rinkoje didėja pasiūla, mažėja paklausa ir rinka veikia taip, kad kai saulė šviečia – elektros energijos kaina darosi vis žemesnė, jei saulės elektrinių yra daug. Saulės energetikos plėtra be abejonių yra naudinga valstybei.
Klausimas, ar už tai valstybė yra pasiruošusi mokėti subsidiją, kad energetinės nepriklausomybės nauda būtų pasiekta, ar, dabar mes grįžtame prie kitos galimybės, centralizuotai vystyti saulės energetiką. Pavyzdžiui, statyti didelius saulės elektrinių parkus didelių energetikos kompanijų, kurios irgi iš principo padarytų tą patį – užtikrintų energetinę nepriklausomybę ir sumažintų elektros energijos kainas, bet nepadarytų taip, kad gaminančių vartotojų būtų šimtai tūkstančių“, – svarsto M. Nagevičius ir sako, kad abu šie keliai – racionalūs ir svarstytini. Vienok Energetikos ministerija, pašnekovo teigimu, iki šiol laikėsi pozicijos pristabdyti didžiųjų saulės elektrinių parkų plėtrą ir skatinti gaminančių pavienių vartotojų augimą. Negaunant paramos, mažųjų plėtra sumažės, o didžiųjų taip smarkiai neišaugs, prognozuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Likusią gyventojų dalį teks įtikinti
Šiandien įsirengti saulės elektrinę be paramos kainuoja bemaž pigiau nei prieš porą metų tai padaryti su valstybės parama, sako M. Nagevičius, tačiau reikia turėti omeny ir pasikeitusias aplinkybes – nukrito elektros energijos kainos, tad motyvas statyti saulės elektrinę yra mažesnis. Šiek tiek juntama ir rinkos prisisotinimo rizika, o tai irgi didina tokios investicijos rizikingumą. Galiausiai, didžiausi entuziastai, anot pašnekovo, Lietuvoje saulės elektrines jau įsirengė, o likusi gyventojų dalis yra tie, kuriuos jau reikėtų įtikinti, o panaikinus paramą tai taps kone neįmanoma.
Apie akivaizdų vartotojų nusivylimą dėl negautos paramos kalba ir D. Noreikienė: „Yra labai didelis nusivylimas ir nuostaba, kad taip atsitiko, nes visi tikėjosi kitokio proceso. <…> Norėtųsi, kad būtų sudarytos sąžiningos sąlygos visiems gauti tai, ko žmonės tikėjosi ir kas buvo pažadėta“.
Po dienos nuo publikacijos su Delfi susisiekė Energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo komentaras pateikiamas žemiau:
Saulės ir vėjo energetikos plėtros tempai Lietuvoje toliau džiugina – vos per trejus metus bendra instaliuota galia išaugo daugiau nei trigubai: nuo 699 MW 2020 m. iki 2,3 GW 2023-aisiais. Dar labiau džiugina gyventojų ir verslų aktyvumas investuojant į nuosavas saulės elektrines: gaminančių vartotojų skaičius per tą patį laikotarpį augo devynis (!) kartus ir jau perkopė 90 tūkstančių. Tikslas – 300 tūkstančių, arba kas trečias energetiškai savarankiškas namų ūkis.
Toks augimas – vienas iš ryškių pavyzdžių, kur esminį vaidmenį vaidina valstybės skatinimas. Didelį įdirbį atliko prieš tai buvusi Energetikos ministerijos vadovybė, kuri pradėjo įgyvendinti paramos schemą, todėl turime gerą paramos politikos tęstinumo pavyzdį. Absoliuti dauguma gaminančių vartotojų pasinaudojo valstybės skiriama parama saulės elektrinėms. Iš viso tam 2021-2023 m. skirta virš 200 mln. eurų.
Reikia paramos? Nereikia paramos?
Savaitę paskelbus dar vieną paramos kvietimą gyventojų saulės elektrinėms, viešoje erdvėje kilo diskusija – skatinti ar ne? Daugiau ar mažiau?
Energetikos ministerijai klausimų čia nekyla. Biudžeto, RRF ar struktūrinių fondų lėšos, kaip bežiūrėsi, yra visų mūsų lėšos, todėl valstybės užduotis – užtikrinti, kad siekiant strateginių tikslų (šiuo atveju – šalies energetinio savarankiškumo) ji pasiektų ir atneštų naudą kuo didesniam žmonių ratui: nuo nepasiturinčio gyventojo iki smulkios ar didesnėms įmonėms.
Šiek tiek platesnio konteksto. Pernai metai rinkoje susiklostė ypatingai palankios aplinkybės, norintiems įsirengti nuosavą saulės elektrinę. JAV įvedus muitus kiniškai produkcijai, JAV rinkoje suplanuotus parduoti saulės elektrinių modulius kinai nukreipė Europą. Europos gamintojams tai – karti kiniškos produkcijos konkurencijos piliulė, daugelį vedanti iki bankrotą. Tačiau dėl to kritusios modulių kainos bei valstybės parama paskatino įsirengti saulės elektrinę net ir tuos, kurie iki šiol to nesvarstė.
Diskusijose dėl paramos poreikio labai praverčia matematika.
Lietuvos energetikos agentūros, saulės elektrinių rinką stebinčios jau antri metai, duomenimis, pernai metų II pusėje įsirengti 10 KW elektrinę kainavo apie 10000 Eur. Nesunku paskaičiuoti, kad su skiriama iki 323 Eur/1 KW parama valstybė subsidijavo trečdalį, arba 32,3 proc., elektrinės kainos, ir tai buvo labai didelė motyvacija gyventojams investuoti į nuosavą elektrinę, ką rodo paramos priemonių populiarumas ir gaminančių vartotojų skaičiaus augimas.
Tuo tarpu, remiantis šiuo metu reklamuojamų saulės elektrinių pasiūlymais, dabar 10 KW elektrinę galima įsirengti jau už 6000 Eur (radome ir dar pigiau). Nesunku suskaičiuoti, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis valstybė subsidijuoja jau visus 54 proc., t.y., nebe trečdalį, o daugiau nei pusę, o kai kuriais atvejais – net ir du trečdalius saulės elektrinės kainos.
Negaila ir dviejų trečdalių, tačiau paramos pinigai nekrenta lyg mana iš dangaus. Jų yra tiek, kiek yra, konkrečiai – 85 mln. eurų 2024-aisiais. Dabartinėmis rinkos sąlygomis valstybei ir toliau išlaikant tą patį finansavimo intensyvumą, t.y., subsidijuojant daugiau nei pusę elektrinės įrengimo kaštų, parama pasiektų maždaug 26 tūkstančius namų ūkių. Tuo tarpu pakoregavus skiriamą paramą pagal kritusias saulės elektrinių kainas ir išlaikant buvusį 30 proc. paramos intensyvumą, į ją galėtų pretenduoti jau apie 43 tūkst. namų ūkių.
Skirtumas +17 tūkstančių gaminančių vartotojų, nebepriklausomų nuo elektros kainų.
+17 tūkstančių šeimų, buvusias išlaidas elektrai galinčių skirti kitiems poreikiams.
+17 namų ūkių, prisidedančių prie šalies energetinio savarankiškumo ir – gal net per mažai akcentuojame šį aspektą – švaresnės aplinkos.
Valstybės parama saulės elektrinėms turi likti – dėl to abejonių neturiu, kaip turi likti ir principas siekti, jog valstybės parama atneštų tiesioginė naudą kuo platesniam gyventojų ratui.