Perdirbimo įmonės „EMP recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika sako, kad didelę dalį tinkamai surūšiuotų prietaisų galima perdirbti. Išmesti daiktai išardomi, o dalys vėl ir vėl naudojamos pagaminti naujiems. Tačiau, pasak specialisto, prieš perkant naują daiktą reikėtų gerai apsvarstyti ir pasidomėti galimybėmis. O norint išmesti seną – išiaiškinti, kaip tai padaryti tinkamai.
– Kokie ženklai ant pakuočių žymi perdirbamą, o kokie – neperdirbamą daiktą?
– Perbrauktas konteinerio ženklas ant baterijų, akumuliatorių ir elektronikos prietaisų nurodo, kad tokių gaminių atliekų surinkimas turi būti vykdomas atskirai, nemaišant su komunalinėmis atliekomis.
– Kaip išsirinkti kuo tvaresnį telefoną bei kitus smulkius technikos daiktus?
– Visų pirma, sąmoningai apsipirkinėti – labai gerai apgalvoti, ar to daikto mums tikrai reikia, nepirkti impulsyviai. Domėtis prietaisais, prieš juos perkant, jų kokybe, ilgaamžiškumu.
– Galbūt tvariausia pirkti brangesnį ir ilgiau tarnausiantį prietaisą?
– Prieš perkant prietaisą tikrai reiktų atkreipti dėmesį į jo kokybę. Į rinką yra paleista labai daug įvairios technikos ir, žinoma, tokių, kurie netarnauja ilgai. Pasidomėti, ar prietaisui Lietuvoje yra įrangos aptarnavimo servisas, kad sugedus prietaisui jį galima būtų pataisyti.
– Naujų mobiliųjų telefonų mados kviečia keisti aparatą bene kasmet, kodėl nereikėtų to daryti?
– Kaip minėjau, visada turime pirkti daiktus sąmoningai, nesivaikyti madų, naudoti prietaisus pagal paskirtį ir jeigu jis tinkamai veikia arba jį galima sutaisyti – nepirkti naujo prietaiso. Pirkdami vis naują prietaisą mes eikvojame senkančius gamtos resursus ir tik didiname atliekų kiekius.
– Kaip Lietuvoje kinta išmetamų elektroninių prietaisų kiekis?
– Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, surenkamų atliekų kiekiai auga kasmet. Pas mus patenkančių atliekų kiekiai per metus auga vidutiniškai 10 procentų. Tai rodo didėjantį Lietuvos gyventojų sąmoningumą. Jie vis mažiau atliekų palieka prie komunalinių atliekų konteinerių ar kitose vietose.
Tačiau mes vis dar matome didelę problemą su smulkiąja technika, kadangi kur dėti sugedusį šaldytuvą, skalbimo mašiną, gyventojams jau nekyla klausimas, tačiau kur padėti bevieles ausines, elektrinį dantų šepetėlį, išmanųjį laikrodį – susimąstome ne visi ir dažnai itin smulkūs elektronikos prietaisai nukeliauja į bendruosius konteinerius kartu su kitomis atliekomis. Kas telpa į bendruosius konteinerius dažnai ten ir atsiranda.
– Kaip ir kur perdirbami smulkios technikos prietaisai?
– Elektros ir elektronikos įrangos atliekos atkeliauja atliekų tvarkytojams, perdirbėjams, tokiems kaip mūsų įmonė „EMP Recycling“. Mes surenkame ir apdorojame daugiau nei 70 proc. Lietuvoje susidariusių elektros ir elektroninės įrangos atliekų.
Į gamyklą atkeliavusios atliekos yra rūšiuojamos ir paskirstomos į skirtingus cechus, kadangi jų perdirbimo specifika šiek tiek skiriasi. Pirminio apdorojimo metu smulkūs elektronikos prietaisai yra išardomi ir iš jų pašalinamos baterijos, kondensatoriai, toneriai, lemputės, nukarpomi laidai. Tinkamai nukenksminta ir apdorota įranga toliau keliauja į smulkinimo malūnus. Atskirtos, išgautos žaliavos iškeliauja į gamyklas Europoje naujų produktų gamybai.
– Kokios detalės negali būti perdirbamos ar sutaisomos vėlesniam naudojimui?
– „EMP Recycling“ gamykloje priimame visas elektronikos atliekas. Po elektros ir elektronikos įrangos atliekų perdirbimo atgaunama apie 75–80% antrinių žaliavų. Perdirbimo proceso metu atgautos žaliavos iškeliauja į gamyklas naujų produktų gamybai. Likusios, apie 20% neperdirbamų atliekų perduodama atliekų perdirbimo jėgainėms, kurios iš jų pagamina energiją.
– Kiek laiko gamtoje yra mikroschemos, baterijos ir kitos telefonų bei kompiuterių dalys?
– Elektroninė įranga gamtoje suyra priklausomai nuo to, kokių medžiagų turi savo sudėtyje: stiklas yra ilgiau negu 1000 metų, plastikas apie 180–200 metų, guma 120–140 metų, baterijos ir akumuliatoriai 100–110 metų, aliuminis – apie 500 metų. Irdamos tokios atliekos į aplinką išskiria žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai, švinas, gyvsidabris, sieros rūgštis ir panašiai.
– Kur mes patys galime išmesti telefonus, ausines, kompiuterių peles, laikrodžius ir panašiai?
– Būdų, kaip tinkamai atsikratyt elektronikos, buitinės technikos įranga, Lietuvoje yra tikrai nemažai. Šioms atliekoms yra skirti specialūs konteineriai prekybos centruose, elektronines atliekas galima atiduoti visose vietose, kur tokia įranga prekiaujama, didesnius prietaisus galima vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles.
Atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės teikia nemokamą technikos išvežimą iš namų, daliname smulkios technikos atliekų surinkimo dėžutes, kur gyventojai ir įmonės gali kaupti smulkią techniką. Taip pat, visi gyventojai ar įmonės gali atliekas atvežti į supirktuves ir už jas gauti atlygį, t.y. už atvežtas atliekas mes sumokame pinigus, eurais už kg, taip skatindami tinkamą jų rūšiavimą.
– Kaip technologiškai tobulėjančioje aplinkoje galėtume sumažinti perteklinį technikos vartojimą? Galbūt yra daiktų apsikeitimo vietų, veikiančių žiedinės ekonomikos principu?
– Tvarumo sąvoką turime paversti gyvenimo būdu, šviesti visuomenę, edukuoti. Aiški, tiksli, nuolatinė ir nesikeičianti komunikacija turi keisti visuomenės požiūrį ir sąmoningumą. Nes kol turėsime paklausą, tol augs ir begalinė pasiūla.
Tikrai yra projektų, kurie siūlo įsigyti ne naują, o naudotą elektronikos prietaisą, IT įrangą biurams ir gyventojams. Kiek mums žinoma, naudoti prietaisai yra parduodami ir atiduodami įvairiose daiktų dalinimosi platformose.
Mes taip pat turime projektą pavadinimu parduodunaudota.lt. Šiam projektui renkame atliekas, kurios galėtų sudominti kolekcionierius, menininkus ar elektronikos meistrus. Internetinėje parduotuvėje siūlome įsigyti antikvarinių retenybių, neįprastų ir unikalių gaminių ar elektronikos prietaisų dalių – suteikti šansą pirkti ne naują, o seną daiktą ar susitvarkyti turimą.
Prieš perdirbant įsitikiname, kad daiktui nebegali būti suteiktas kitas gyvenimas. Manome, kad visuomet, prieš perkant ką nors nauja, verta pamąstyti apie daiktus, kurie verti kito gyvenimo ir taip išsaugoti ne tik istoriją, sutaupyti pinigų, bet ir gamtos resursų.