Europos Sąjungos vizija
„Swedbank“ Atviros bankininkystės partnerysčių vadovas Gediminas Misevičius LOGIN konferencijoje pasakojo, jog Europos Sąjunga (ES) siekia pasaulinės lyderystės skaitmenizacijoje, skaitmeninių paslaugų vystymesi ir reguliavime bei turi nusimačiusi tam tikrus tikslus:
„Prieš du metus buvo priimta strategija, kurios pagrindinis akcentas yra žmogus, kad būtų demokratija skaitmeninėj aplinkoj, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę, kiekvienas žmogus turėtų priėjimą prie skaitmeninių paslaugų, kad paslaugos jungtų žmones, o ne atskirtų juos vienas nuo kito. Taip pat svarbu, kad žmonės elgtųsi saugiai ir atsakingai skaitmeninėje erdvėje, o skaitmeniniai įrenginiai būtų kuriami žalios krypties linkme. Yra daug technologijų, kurios nori paskatinti vystytis, tačiau ir sureguliuoti, kad jos nebūtų naudojamos blogais tikslais“, – pasakoja G. Misevičius.
Anot konferencijos pranešėjo, ES skaitmeninių tikslų kompasas turi keturias pagrindines kryptis. Pirmiausia, siekiama, kad žmonės turėtų geresnius skaitmeninius įgūdžius ir nors bazinius šiuos įgūdžius turėtų bent 80 proc. žmonių, kol šiandien šis skaičius yra 54 proc. Europoje ir beveik 50 proc. Lietuvoje.
Europa taip pat nori padidinti savo pajėgumus procesorių gamyboje ir skatinti verslą, įmones naudoti įvairias technologijas kaip dirbtinis intelektas, debesų kompiuterija ar didieji duomenys. Dar vienas ketvirtasis kompaso siekis – viešųjų paslaugų skaitmeninimas.
„Bendras ES tikslas – kad duomenys laisvai judėtų tarp šalių ir tarp įvairiausių sektorių. T. y. kad kiekviena valstybė nebūtų uždara ir kur į vienus sektorius duomenys vaikšto gerai, o į kitus nelabai. Taip pat kad būtų aiškūs duomenų formatai ir kad būtų galima turėti struktūruotus duomenis, pagal kuriuos inovuoti, daryti kažkokius naujus produktus“, – ES siekį įvardija pranešėjas.
Kuo skiriasi nuo Atvirosios Bankininkystės
Taigi, kas yra tie Atvirieji Finansai? Kol kas, anot G. Misevičiaus, matome tik jų gaires, man šiuo metu kuriamas juodraštinis Atvirųjų Finansų karkaso dokumentas, tačiau jau dabar yra indikacijos, jog finansų institucijos turės atverti įvairius duomenis, susijusius su klientų paskolomis, investicijomis, pensijomis, draudimu ir pan. su kliento sutikimu.Dokumente numatomas ir teisingos kainos principas, sustiprinta kliento apsauga ir numatomos įsigaliojimo datos.
Atviroji Bankininkystė nuo Atvirųjų Finansų, anot pranešėjo, skiriasi tuo, jog atviroji bankininkystė suprasta kaip žymiai siauresnė sritis, dažnai sulyginama su PSD2 arba Mokėjimo paslaugų direktyvą ir jos išnaudojimą, t.y. jungimąsi prie bankų ir tiek iš banko pusės atvėrimą, tiek iš trečiųjų šalių prisijungimą.
„Mes naudodavome platesnę Atvirosios Bankininkystės sąvoką, t.y. ne tik, kas būtina padaryti ir ką įmanoma panaudoti prisijungiant prie kitų, bet ir kuriant naujų programinių sąsajų, kurios arba išplėstų mokėjimų srity tai, ko dar nebuvo numatyta direktyvoj, padaryti kažką geriau ir produktinės programinės sąsajos integruotiems finansams“. Tuo tarpu Atvirųjų Finansų karkasas, sako G. Misevičius, jau privers bankus atidaryti informaciją licencijuotoms trečioms šalims. Tuo pačiu bankai ir FinTech įmonės galės prieiti prie šios informacijos ir išnaudoti matomus duomenis klientui pateikiant bendresnį paveikslą ir pan.
Kokie pakeitimai ir kas dėl to laimi
Įvedus prievolę informacija dalintis su trečiosiomis šalimis, išsiplečia klientui prieinamų paslaugų spektras, tarkime savo išlaidų analizę galima matyt nebe viename, o keliuose bankuose. Ateityje bus įmanoma prieiti prie dar daugiau informacijos kaip draudimo duomenys, vartojimo ar būsto paskolos, o to pasekoje bus galima sukurti dar daugiau produktų. Visgi, G. Misevičius mato ir artėjančius iššūkius bankams. Pirmiausia, reikės standartizuoti duomenų formatus, kad tarp bankų turimų duomenų formų nebūtų didelių skirtumų ir aiškiai klientui pateikti sutikimo opciją. O ir pačiais duomenimis bankui dalinis, sako pranešėjas, bus tam tikra prasme gaila ir skausminga, tačiau šiame procese galiausiai išloš visi:
„Pirmiausia laimi klientas. Kaip ES norėjo padaryti, kad žmogus yra visų reguliavimų centre, tai iš tikrųjų klientams padidėja pasirinkimo, palyginimo laisvė ir jis gali pasirinkti geriausią vertę už pinigus pagal konkretų poreikį. Taip pat matyti visą finansinių paslaugų spektrą, nors paslaugas turi keliuose ar daugiau finansinių institucijų.
Bankams ir FinTech įmonėms irgi atsiveria ne tik iššūkiai, bet ir galimybės, pirmiausia agreguoti informaciją iš įvairių bankų, matant produktus, kuriuos klientas turi kitame banke, pasiūlyti geresnį variantą. Taip pat kurti naujas alternatyvias paslaugas, pasinaudojant tokiais didžiuliais prieinamos informacijos kiekiais, ir, žinoma, personalizuoti paslaugą, nes kuo daugiau žinosime apie žmogų – tuo konkretesnį pasiūlymą jam galima pateikti. Jei kaimynas ar draugas gavo pasiūlymą – jūsų gautas pasiūlymas galės labai ryškiai skirtis“, – pasakoja LOGIN pranešėjas, kad ateityje atotrūkis tarp bankų pasiūlymų skirtingiems žmonėms gali net labai didėti. Padidės ir realiu laiku gaunamų paslaugų skaičius, o su tuo susiję procesai taps paprastesni, tikina G. Misevičius.
Galiausiai, atsiveria didesnės partnerysčių galimybės, siekiant gerinti klientų patirtį, nes ką veikti su tiek kliento duomenų, įsitikinęs pranešėjas, tikrai ras visi.