Niūrios gyventojų nuotaikos atsispindi ir jų santaupose: ekspertai įspėja, kam bus sunkiausia

Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad situacija Lietuvoje iš esmės blogėja, o rekomenduojamą 3–6 tūkst. eurų santaupų rezervą turi tik ketvirtadalis gyventojų. Pastaraisiais mėnesiais gyventojams tenka kęsti rekordinę infliaciją, augančias energetikos sąskaitas, palūkanų normas, o taip pat susidurti su nenumatytomis išlaidomis, todėl ekonomistai pastebi ir akivaizdžiai sumažėjusį tautiečių taupymo pajėgumą. Nors sąskaitose ekonomistai staigaus situacijos blogėjimo ženklų nemato, tačiau galima numatyti, kokių gyventojų laukia sunkesni laikai.

Daugumos gyventojų nuotaikos niūrios

Rugsėjo mėnesį „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 1024 respondentų, duomenimis, tik vienas iš dešimties (9 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę. Tuo metu devyni iš dešimties (90 proc.) teigia manantys, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų teigė nuomonės neturintys.

Lyginant su praėjusių metų duomenimis, matančių situacijos gerėjimą sumažėjo dvigubai, o lyginant su užpernai, tokių gyventojų sumažėjo penkis kartus.

Ekspertai pastebi, kad prastėjančioms žmonių nuotaikoms didelės įtakos turi sudėtinga geopolitinė situacija ir jos pasekmės ekonomikai.

Namų ūkių apklausą atlikęs Lietuvos bankas pastebi, kad kas antras namų ūkis nurodo galimą finansinės padėties pablogėjimą kaip priežastį taupyti. Dauguma namų ūkių vis dar nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėnesių pajamų rezervo – tokią santaupų sumą turi tik ketvirtadalis apklaustųjų.

Lietuvos banko duomenimis, nepaisant augančių palūkanų normų, paskolos Lietuvos namų ūkiams būstui įsigyti per rugsėjo mėnesį padidėjo 1 proc.

Gyventojams susitaupyti tampa vis sunkiau

Kaip teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, šiuo metu pastebimas priverstinis gyventojų „diržų susiveržimas“ – jų taupymas yra sumažėjęs, nes šiuo laikotarpiu daugiau susitaupyti yra sudėtinga.

„Mes matome lėtėjantį vartojimo augimą, bet pinigų vis tiek yra išleidžiama. Mažmeninės prekybos duomenys ir banko turima statistika rodo, kad vartojimui gyventojai dar išleidžia daugiau, negu didėja namų ūkių pajamos. Žmonės taip greitai savo vartojimo įpročių nekeičia“, – pastebi T. Povilauskas.

Anot jo, šiandieninė situacija neprimena pandeminio laikotarpio ar 2008 metų krizės, kai viskas greitai blogėja, ir nėra pastebima staigių vartojimo pokyčių, kuomet gyventojai nustoja daug ką vartoti. O atsakymas, kodėl taip yra, labai paprastas – kol Lietuvoje nedarbas yra mažas ir neauga bedarbių skaičius, tol staigių pokyčių, kalbant apie namų ūkių finansinę padėtį ir vartojimo įpročius, nėra.

„Pagrindinė priežastis, kodėl lūkesčiai prastėja ir, nors ir nežymiai, bet ima keistis vartojimo ir investavimo įpročiai, yra infliacija. Kol infliacija yra didesnė nei gyventojų pajamų augimas, tai natūraliai žmonės yra priversti išleisti daugiau maistui, degalams. Gyventojų vartojimo ir atsargumo pokyčiai labiau matomi per ne maisto prekių prekybą. Pastebime, kad nuo metų vidurio yra sumažėjęs didesnės vertės pirkinių pirkimas“, – teigia T. Povilauskas.

Vis dėlto, sudėtinga atskirti, ar sumažėjęs didesnės vertės pirkinių pirkimas yra šiuo metu kylančių iššūkių, ar popandeminis rezultatas. Ekonomistas pažymi, kad per pandemiją dažnas gyventojas įsigijo televizorių, skalbimo mašinų, mobilių telefonų, kompiuterių. Sumažėjęs šių prekių pirkimas gali reikšti ir tai, kad gyventojai taupo, ir tai, kad apsirūpino jomis jau pandemijos metu.

„Akivaizdu, kad kitais metais elektros kainos didės nedaug, dujų kainos irgi didės ne tiek daug. Didėjimas yra, bet, kaip ir visur, iš pradžių yra baiminamasi daugiausiai, tie lūkesčiai suprastėję, o paskui pamatai, kad nėra taip baisu. Šioje vietoje spalio mėnesio rodikliuose neturėtų būti kritimo, ir, kalbant apie gyventojų lūkesčius, bus stabilizacija“, – sako ekonomistas.

Sunkiausia gaunantiems mažesnes pajamas

T. Povilauskas skaičiuoja, kad, stebint iš rugsėjo mėnesio perspektyvos, per pastaruosius metus gyventojų namų ūkių indėliai padidėjo beveik 3 proc. Tačiau jis pažymi, kad ankstesniais metais indėlių augimas siekdavo 10–15 proc., o per pandemiją viršijo ir 20 proc.

„Akivaizdu, kad gyventojų taupymas yra sumažėjęs. Vis dar matome, kad šiais metais vartojimas dėl infliacijos yra didesnis nei pajamų pokytis, o tai reiškia, kad taupymo norma yra mažėjanti. Šioje vietoje kol kas niekas nesikeičia, ir matome, kad indėlių pokyčiai tiek rugpjūtį, tiek rugsėjį buvo gerokai prastesni, negu per pastaruosius 10 metų. Kalbant apie namų ūkių indėlių padidėjimą, metinis pokytis kol kas yra pliusinis, ir aš manau, kad šiuos metus baigsime su nedideliu pliusu“, – sako jis.

Ekonomistas pastebi, kad infliacija visuomet yra daug sudėtingesnė mažas pajamas gaunantiems asmenims, nes dabar labiausiai pabrangę pirmo būtinumo prekės, kurių jie negali atsisakyti. Anot jo, į pažeidžiamiausią grupę patenka pensininkai ir nedarbingumą turintys asmenys – tarp jų galimybė taupyti yra sumažėjusi labiausiai.

„Kalbant apie kitas rizikas, tai irgi suprantame, kad palūkanų normos yra didėjančios, ir jos darys vis didesnę įtaką namų ūkiams, kurie turi paskolas. Kadangi reikės daugiau sumokėti palūkanų už turimas paskolas, o dažniausiai būsto paskolas turi žmonės su vidutinėmis pajamomis, tai skirtumas tarp jų pajamų ir išlaidų bus didesnis. Didėjančios palūkanų normos yra veiksnys, kuris blogins gyventojų nuotaikas ir prastins jų finansinę padėtį“, – teigia T. Povilauskas.

Finansiškai stipriausiai smogia gaisrai, vagystės, kritinės ligos

Neretai gyventojų finansinę padėtį stipriai apsunkina ir tokios nenumatytos aplinkybės kaip vagystės, gaisrai, ligos. Paklausta, kokios žalos gyventojams kainuoja daugiausiai, BTA Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina Emanuelė Karpova išskiria, jog finansiškai skaudžiausiai žmonėms atsiliepia gaisrai, vagystės ir kitokie stiprūs turto sugadinimai.

Kalbant apie sveikatą, tai – kritinės ligos, mirtis, neįgalumas bei stiprios traumos, po kurių reikia daugiau laiko atsistatyti.

„Realią žalą žmogui, netekus stogo virš galvos ir viso užgyvento turto ar mirus artimajam, suskaičiuoti sunku. Žinoma, viena yra ta turtinė žala, kurią draudimas padeda atstatyti, padeda tragiškomis aplinkybėmis jaustis bent šiek tiek ramiau, tačiau yra ir kita pusė – psichologinė būsena, kurią pagerinti tokiomis aplinkybėmis gali būti itin sunku“, – komentuoja ji.

Anot jos, tarp daugiausiai fiksuojamų vandens sukeliamų žalų turtui – įvairios vandentiekio avarijos ar liūties metu apgadinamas turtas. K. E. Karpova pastebi, kad pačias didžiausias turtines žalas gyventojams sukelia gaisrai.

„Pastaruosius kelerius metus, nuo 2020 metų, gaisrų fiksuota per 360, išmokėta draudimo išmokų per 2,5 milijonus eurų gaisrų padarytiems nuostoliams padengti. Vieno gaisro metu didžiausios žalos siekė apie 150 000 eurų“, – sako K. E. Karpova.