Perki būstą – dalyvauji loterijoje
Kaunietė Miglė (vardas redakcijai žinomas) nusižiūrėjo butą Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Jauną merginą labai tenkino ir kaina, ir pamatytas vaizdas. Visgi, slėpėsi viena detalė:
„Butukas buvo nedidelis, sename name, bet su atskiru įėjimu ir vieta terasai. Pagal vaizdą kaina buvo net labai gera. Butą parduodantys žmonės keliskart pakartojo, kad šiame plote, prie mano lauko durų, po svetainės langais galėsiu pasidaryti nuostabią medinę terasą ir gerti čia kavą. Mintyse jau regėjau, kaip ir ką darysime. Visgi, įtarimų sukėlė tai, kad panorus pardavėjams palikti rankpinigius, šie jų atsisakė. Neva tai, susitariame žodžiu, aš galiu derintis paskolos reikalus su banku ir judiname procesus. Aš pradėjau gilintis ir kažkokios nuojautos vedama, dar kartą nuvažiavau prie to namo, tik jau be jo pardavėjų. Pakalbėti su kitais čia gyvenančiais.
Pasirodo, kad žemės plotas tiek bendrame parkingo kieme, tiek po mano buto langais net nėra išpirktas, o šių žemių savininkas gyvena tame pačiame name ir ketina artimiausiu metu paskelbti kainą, už kurią reikės visa tai išsipirkti. Kokia bus toji kaina – neaišku. Bet tai yra jo žemė, tad kiek nori – tiek juk gali prašyti. Negana to, žiūrėdama į buto planą pradėjau pastebėti, kad trūksta skelbime nurodyto ploto, jis kažkodėl užmūrytas siena. Tai reikštų, kad norėdama tą plotą turėti, privalėčiau sieną griauti, nors butas jau pilnai suremontuotas. Siena dar tiek tos, bet žinoti, kad stataisi automobilį ir susirenti terasą ne sau priklausančioje žemėje, už kurią bet kada bus paprašyta susimokėti neaiškią sumą – to jau buvo per daug“, – pasakoja nusprendusi atsisakyti pirkinio Miglė.
Šiais laikais retai kada žmonės parduodamų būstų skelbimus talpina į vietinius laikraščius ar palieka priklijuotus laiptinėje, kad matytų kaimynai. Internete galima rasti ne vieną portalą, kuriame gausu skelbimų, siūlančių įsigyti butą ar namą. NT portale paieškos laukelyje įvedus Kauno miestą, akyse net sumirguliuoja nuo pasiūlymų gausos – namą ar butą bus nesunku išsirinkti, žinoma, jei kišenėse nešvilpauja vėjai.
Vis dėlto, ieškant pigaus būsto, pasirinkimo taip pat netrūksta. Pavyzdžiui, net 11 žmonių yra pasižymėję namą Žemuosiuose Šančiuose, kuris parduodamas vos už 25 tūkst. eurų. Sakysite, kaip jis dar nenupirktas? Skaitant skelbimą gali pasirodyti, kad problemų jame daugiau nei privalumų.
Vienoje Kauno gatvėje parduodamas namas, kurio siūloma įsigyti tik dalį. Kita, anot pateiktos informacijos skelbime, priklauso savivaldybei. Nurodoma, kad įsigyti galima pirmąjį namo aukštą, kurio plotas – 24 kv. m. Čia entuziazmas įsigyti namą didmiestyje ir jį įsirengti būtent pagal save gali slopti, mat aprašyme nurodyta, kad visos komunikacijos – greta esančioje gatvėje, o sklypas – suformuotas, tačiau neišpirktas.
Tai butas ar ne butas?
Jei svajojate apie gyvenimą didmiestyje, tačiau traukia ir gamta – Klaipėda jums puikiai tiks. Nors pigių namų pasiūlymų čia – ne itin daug, labiau nudžiugti turėtų norintys įsigyti butą. Pavyzdžiui, Rumpiškių gatvėje parduodamas dviejų kambarių butas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo gana neblogai. O ir kaina nebloga – 28 tūkst. eurų. Ir nors šį skelbimą yra išsisaugoję net 28 žmonės, jo niekas iškart nenupirko. Kodėl, aišku tampa, pradėjus skaityti skelbimą.
Nurodoma, kad parduodamos patalpos, kurios yra įrengtos kaip dviejų kambarių butas, esančios pusrūsyje. Pateikiami ir šių patalpų pliusai: trys langai, atskiras įėjimas iš kiemo. Vis dėlto, skelbime nelabai aišku: butas čia ar ne butas? Tokį klausimą, tikėtina, užduotų ir paskolas suteikiantys bankai bei bendrovės, draudžiančios nekilnojamąjį turtą.
Stebuklų nebūna, į pigius būstus verta žiūrėti įtariai
Šiuo metu didmiesčiuose paskolos dažniausiai suteikiamos naujos statybos būstų pirkimui. SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Modestas Kieras sako, kad situacija kiek kitokia kalbant apie visą Lietuvą – dominuoja senesnės statybos būstai, mat nauji paprasčiausiai ne visur yra statomi.
„Kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus. Sprendimas priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu, jo situacija ir perkamu turtu“, – sako specialistas.
Vis dėlto, pašnekovas pabrėžia, kad finansuojant būsto įsigijimą, yra atsižvelgiama į jo likvidumą. Pavyzdžiui, būsto paskola negalėtų būti suteikiama itin nusidėvėjusiam, prastos techninės būklės būstui, kurio nedraudžia draudimo bendrovės, taip pat neregistruotiems, nelegaliems, ne pagal projektą statomiems objektams.
„Jei būsto kaina smarkiai skiriasi nuo panašių būstų kainų rinkoje, pirkėjui svarbu į tai žiūrėti su atsarga. Gali būti, kad pardavėjas dėl kokių nors priežasčių stengiasi kaip galima greičiau parduoti būstą, kuris nėra likvidus rinkoje. Žemesnę būsto kainą gali lemti tokios priežastys, kaip netvarkingas turto juridinis statusas, neįregistruotas visas būsto plotas ar faktinis baigtumas, atlikti turto techniniai pakeitimai be tam reikalingų rekonstrukcijos leidimų“, – paaiškina jis.
M. Kieras taip pat pabrėžia, kad pigiai būstas gali būti parduodamas ir dėl likusios skolos už komunalines paslaugas, neišmokėtą renovacijos paskolą.
Jei norite apdrausti, svarbi būsto būklė
Vis daugiau lietuvių, įsigiję svajonių būstą, skuba jį apdrausti. Net ir perkant butą ar namą be paskolos, žmonės nori būti tikri, kad nelaimės atveju neliks visai basi, prie suskilusios geldos. Draudimo bendrovės BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė sako, kad didžiąją dalį įmonės draustų nekilnojamojo turto objektų sudaro senesnės statybos būstai.
„Bendrai matome tendenciją, jog žmonės į draudimą ima žiūrėti ne kaip į prievolę. Vis dažniau klientai įžvelgia šio finansinio instrumento naudą ir į draudimo bendrovę dėl būsto draudimo kreipiasi nepaisant statybos metų ar prievolės drausti būstą, nes jis įsigyjamas su banko paskola“, – pastebi specialistė.
Anot jos, vien noro apsidrausti savo namus neužteks. Yra vertinama pastato būklė, jei ji – itin bloga, bendrovė gali atsisakyti būstą apdrausti.
„Tačiau, vertindami realią objekto būklę, amžių, jo nusidėvėjimą, konstrukcijas ir matydami, kad pastatas yra prastesnės būklės, galime pasiūlyti jį drausti likutine verte. Dažniausiai toks variantas yra siūlomas tuo atveju, jei medinis namas yra senesnis nei 20–30 metų, o mūrinis – nei 50–60 metų“, – paaiškina A. Baranauskaitė.
Jos teigimu, draudimo bendrovei yra svarbi reali namo būklė. Pavyzdžiui, galite sulaukti neigiamo atsakymo drausti būstą, jei jis yra netinkamas gyventi – nėra langų, visiškai sulūžęs stogas. Jei pastatas yra renovuotas, perstatytas, laikantis visų reikalavimų, pertvarkos įvykdytos legaliai, toks esamo turto gerinimas kelia turto vertę.