Pensijų pakeičiamumo rodiklis – dvigubai mažesnis už ES vidurkį
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė tikina, kad minėdami Lietuvos 20-metį ES, galime didžiuotis pasiektu progresu – mūsų pragyvenimo, vartojimo lygis, BVP lygis vienam gyventojui beveik pasivijo ES vidurkį. Visgi, anot pašnekovės, žvelgiant į pensijų pakeičiamumo rodiklį Lietuvoje, čia dar laukia nemažai namų darbų:
„Deja, šiai dienai pensijų pakeičiamumo rodiklis Lietuvoje yra dvigubai mažesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje pensijų pakeičiamumo rodiklis yra 40 proc., o ES – 70 proc. Tai reiškia, kad jei 40 proc. pakeičiamumo rodiklis, sulaukęs pensinio amžiaus, nustojęs dirbti, aš gaunu 40 proc. buvusių pajamų, kas iš tiesų labai įtakoja gyvenimo kokybę, sumažintą poreikių. Dar vienas dalykas – pagal EBPO duomenis, atliktas apklausas ir jų analizę, šiai dienai į darbo rinką atėjęs gyventojas, pradėjęs dirbti, pasieks tik 30 proc. pensijų pakeičiamumo rodiklį, jei nesiims jokių veiksmų, ir čia Lietuva, deja, atrodo liūdniausiai, yra paskutinė ES pagal šias prognozes“, – sako I. Pigagienė.
Darbdaviai prisideda vangiai
Pašnekovės teigimu, gaunantieji mažesnę nei vidutinę pensiją jau patenka į skurdo ribą ir kas trečias senjoras šiandien deja skursta. Anot I. Pigagienės, kad to išvengtume, turime namų darbus daryti patys, nes valstybė bus tik nedidelė būsimos pensijos dalis.
„Mes turime įsisąmoninti, kad pensijai turime kauptis patys. <...> susikurti taupymo įprotį, nes čia yra svarbu labai laikas, ne dėl to, kad ilgiau kaupiama, bet dėl to, kad yra sudėtinių palūkanų investavimo efektas. Pasiimkime paprastą pavyzdį: jeigu aš noriu sukaupti 100 tūkst. Eur į savo pensijų sąskaitą ir jei aš tai pradėsiu daryti būdama 45 metų, kada man iki pensinio amžiaus liko 20 metų, man reikės atsidėti apie 200 Eur kiekvieną mėnesį. Jeigu aš atėjęs į darbo rinką 25 metų nuo pirmo atlyginimo atsidėsiu savo pensijai, kada man liko 40 metų, pakanka atsidėti po 40 Eur, kad sukauptume 100 tūkst Eur“, – palyginimą pateikia specialistė ir pažymi, kad kaupimo laikotarpis skirsis tik du kartus, tačiau atidedama suma – net keturis.
Be to, anot ekspertės, labai svarbu įvertinti darbdavių rolę. Šiandien Lietuvoje vos 15–20 proc. darbdavių kaupia savo darbuotojų pensijoms, tuo tarpu ES, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 80–90 proc. Nors toks būdas Lietuvoje, anot I. Pigagienės, populiarėja, čia vis dar itin ženkliai atsiliekame nuo daugybės kitų šalių.
Panorusiems savo ateitimi rūpintis patiems, pats paprasčiausias būdas – antroji pensijų pakopa, sako I. Pigagienė: „Automatiškai nuo atlyginimo nuskaičiuojami trys procentai, valstybė prisideda dar pusantro procento, tai – gyvenimo ciklo fondas, kur apie investavimą daug išmanyti nereikia, pagal amžių parenkamos rizikos grupės ir svarbiausia disciplina ir būti apsisprendus dalyvauti antroje pensijų pakopoje.“ Trečioje pensijų pakopoje jau kaupiama savarankiškai, čia darbdavys taip pat gali prisidėti. Yra ir kiti investavimo būdai bei platformos, padedančios kaupti oriai senatvei.
Kalbant apie antros ir trečios pensijų pakopos saugumą, I. Pigagienė sako, jog svarbu suprasti, kad tai yra mano ateities pinigai:
„Aišku, yra investavimo rizika, kurią irgi reikia atitinkamai pagal investavimo fondus trečioje pensijų pakopoje rinktis pagal savo amžių ir jeigu jau artėja pensinis laikotarpis – pasiimti konservatyvesnes, mažiau rizikingas investavimo priemones.“