Grynieji pinigai ar kai kas kitas?
Prieš 5 tūkstančius metų vietoje pinigų pradėti naudoti skirtingi daiktai: druska, grūdai, galvijai, tabakas ir pan. Prieš 3 tūkst. metų Kinijoje atsirado pirmi grynieji pinigai – metalinės monetos su skyle per vidurį, kad būtų galima jas patogiai suverti ant virvutės ir nešiotis keliaujant. Tuo tarpu prieš 65 metus atsirado pirmoji banko kortelė, o prieš 14 metų pasaulį pasiekė pirmoji kripto valiuta Bitkoinas. Visus šiuos faktus LOGIN scenoje šiemet išvardino Skandinavijos FinTech įmonės „MobilePay“ generalinis direktorius Lietuvoje Donatas Kunigonis, o kiek vėliau uždavė klausimą, kas laimės – grynieji ar negrynieji pinigai?
„Siekiant išsiaiškinti Eurozonos gyventojų mokėjimo įpročius, 2022-aisiais atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad jau dabar 55 proc. Europos gyventojų savo kasdienes finansines operacijas atlieka be grynųjų pinigų“, - pasakoja pranešėjas ir priduria, jog šis procentas nenukrenta žemiau 50 žiūrint į skirtingas amžiaus grupes. Grynųjų pinigų atsisakymas ypač populiarus tarp aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių.
Tuo tarpu Švedija išsikėlusi tikslą tapti pirmąja Europos valstybe, nenaudojančia grynųjų pinigų vidaus ekonomikoje ir link šio tikslo eina itin sėkmingai. Visgi, Švedijos gyventojai, pasakoja D. Kunigonis, nėra itin patenkinti tokiu sprendimu: apklausos metu pasirodė švedų nostalgija gryniesiems, o kuo respondentas vyresnis – tuo ta nostalgija didesnė. Labiausiai grynųjų ilgisi 65-84 m. amžiaus respondentai (55 proc.).
7 jėgos, transformuojančios mokėjimų industriją
Grynųjų pinigų mažėjimą, įsitikinęs LOGIN pranešėjas, lemia ir valstybės politika bei centrinių bankų vaidmuo. Taigi, kaip pasaulis atrodys be grynųjų? D. Kunigonis pasakoja apie 7 jėgas, kurios transformuos mokėjimų industriją. Pirmoji jėga – atviroji bankininkystė, kuomet bankai leidžia sertifikuotoms trečiosioms šalims pasiekti savo klientų ir bankinių produktų duomenis. Tokio reiškinio pavyzdys Lietuvoje – plačiai naudojama Smart ID programėlė.
Antroji jėga – „pirk dabar, mokėk vėliau“: tai – trumpalaikio finansavimo forma, kuri naujai pristatyta FinTech sektoriaus. Išsirenkate prekę, sumokate ketvirtadalį sumos, likusią sumą mokėsite ateityje lygiomis dalimis, tačiau visą prekės kainą už jus sumoka paslaugos tiekėjas. Tikėtina, kad tai ateityje pakeis kreditinės kortelės veikimo modelį.
Trečioji jėga, transformuojanti mokėjimo industriją, pasak D. Kunigonis, yra skaitmeninė piniginė, o ketvirtoji – integruotieji mokėjimai, tarkime užsisakant pavežėjimo paslaugą, už tai galite sumokėti pačioje programėlėje neaktyvuodami savo banko sąskaitos. Penktoji jėga – skaitmeninės valstybinės valiutos, o šeštoji – tarptautiniai mokėjimai. Dar visai neseniai, norint pervesti pinigų į kitą šalį, reikėjo laukti nuo kelių iki keliolikos dienų, tačiau dabar viskas vyksta kur kas greičiau. Galiausiai, septintoji jėga – momentiniai mokėjimai, kuomet pinigų pervedimas gaunamas iškart nepriklausomai nuo banko, geografinės padėties ir t.t.
Kaip atrodys pasaulis be grynųjų
Vis mažėjant grynųjų pinigų naudojimui, ateityje, sako pranešėjas, bus mažiausiai dviejų tipų negrynieji pinigai: kriptovaliutos ir skaitmeninės valiutos.
„Skaitmeninės valiutos nėra tie patys virtualūs pinigai, kuriuos jūs matote savo banko sąskaitose, kai prisijungiate į savo bankinę aplikaciją. Tai – visiškai kitu techniniu modeliu pagrįstas valiutos konceptas, kuris pasaulyje veiks paraleliai su jau dabar naudojamomis valiutomis“.
Kokie bus mokėjimai, kai grynųjų nebeliks? Pirmiausia, sako D. Kunigonis, įsigalės biometriniai mokėjimai: veido, akių, ausų atpažinimas. Antrasis būdas – balsu aktyvuojami mokėjimai. Trečiasis būdas, pakeisiantis grynuosius – dėvimieji mokėjimai, kuomet turimi papuošalai, aksesuarai ir t.t. tampa atsiskaitymo būdu. Vienas bankas, tikina pranešėjas, jau dabar į rinką išleido žiedą, kuriuo galima apmokėti pirkinius, tiesiog šiuo žiedu perbraukiant per kortelės nuskaitymo aparatą.
Neabejotinai pasikeis ir bankų vaidmuo pasaulyje: štai centriniai bankai, prognozuoja pranešėjas, dirbs mėgindami aproboti kriptovaliutų rinką ir ties skaitmeninės valiutos vystymu.
Toks naujasis pasaulis neabejotinai susidurs su iššūkiais. Anot D. Kunigonio, vienas iš tikėtinų iššūkių – piniginės, neleidžiančios pakeisti slaptažodžio. Tikėtina, jog pamiršus slaptažodį, tokioje piniginėje sukauptas kapitalas būtų prarandamas. Antra – jokie skaitmeniniai mokėjimai neįmanomi be elektros, tad sutrikus elektros tiekimui liktume izoliuoti nuo galimybės sumokėti. Kaip iššūkį pranešėjas įvardija ir jautrių duomenų vagystės riziką. Galiausiai, nebeturint grynųjų, bus sudėtingiau sekti savo išlaidas, mat elektroniniai atsiskaitymai sukuria dirbtinį laisvės pojūtį. Galiausiai, už visų technologinių sprendimų vis dar stovi žmogus, todėl tikėtinos klaidos