Jaučiamas Rytų Europos šleifas
Automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad jo atstovaujama įmonė per metus atlieka apie šimtą skirtingų tyrimų. O paskutinieji atskleidė, kiek pirkėjai permoka už automobilius su suklastota rida ir kiek valstybė dėl to netenka pajamų.
„Tokiu atveju apvagiami ir pirkėjai, ir valstybė. Remiantis mūsų duomenimis, mūsų šalis patiria apie 60-70 mln. nuostolį dėl nesurinktų baudų. Tai pakankamai reikšminga suma, jeigu kalbame apie kelių remontus ar kitos infrastruktūros plėtimą“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, panašu, kad ši problema nėra prioritetinė ir jai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek reikėtų. M. Buzelis paklaustas, kaip atrodo Lietuvos situacija bendrame Europos šalių paveiksle, patikino, kad mūsų šalį būtų galima priskirti tarp mažiau skaidrių valstybių.
„Mes esame pamatavę naudotų automobilių rinkos skaidrumo indeksą. Lietuva iš 25 šalių, kur buvo atliktas tas pats tyrimas, užėmė 20 ar 21 poziciją. Šalia mūsų šalies galėtume rasti ir kaimyninę Latviją, Estija, taip pat Lenkiją bei Ukrainą. Tyrime dalyvavo 24 Europos šalys ir JAV“, – kalbėjo automobilių rinkos ekspertas.
Jo manymu, kalbant apie ridos klastojimo atvejus galima pajusti Rytų Europos šleifą.
„Visi naudoti automobiliai, mes to norime ar ne, keliauja iš Vakarų Europos į rytus. Vakarai stengiasi senesnius, labiau teršiančius automobilius išstumti iš savo rinkų, kiti tą mato kaip juos įsigyti geresnėmis sąlygomis“, – sakė M. Buzelis.
Lietuvoje problema nėra reglamentuota
Pasak pašnekovo, kol kas Lietuvoje nėra labai tiksliai apibrėžta, kokio dydžio bauda grėstų už ridos klastojimą. Šis nusikaltimas prilyginimas tokiems, kaip dokumentų klastojimas.
„Automobilio odometras yra komponentas, kuris padeda nustatyti naudotos transporto priemonės kainą ar jos susidėvėjimą. Kuo labiau ridą suksime, tuo labiau kaina stiebsis į viršų“, – pabrėžė M. Buzelis.
Jo tikinimu, kai kuriose šalyse už tokio pobūdžio nusikaltimus netgi gresia laisvės atėmimo bausmės iki dvejų metų. Panaši praktika taikoma ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje problemos kyla dėl to, kad tai nėra labai aiškiai reglamentuota.
„Pas mus nėra įvykęs kažkoks konkretus pavyzdys ar precedentas, netgi nėra apibrėžta, kokio dydžio baudos yra taikomos. Pavyzdžiui, Čekijoje už tokį nusikaltimą gresia baudos iki 25 tūkst. eurų, o Prancūzijoje verslams, kurie automobilių ridą klastoja masiškai, – iki 300 tūkst. eurų. Tačiau kitoje spektro pusėje yra ir tokios šalys, kaip Latvija ir Italija, kur baudos už tai siekia nuo 100 iki 1000 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 100 iki 200 tūkst.“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Anot jo, parduodant kelių metų senumo automobilį su suklastota rida „apsimoka“ tą daryti, nes bauda būtų mažesnė nei gautas pelnas.
Automobilių rinkos ekspertas sakė, kad Lietuvoje automobilio kaina su suklastota rida gali „išsipūsti“ iki ketvirtadalio jo vertės. Tuo tarpu Didžioje Britanijoje ji gali pakilti iki 29 proc., o Ukrainoje – 17 proc.
Ekonomikos atžvilgiu paradoksali situacija
M. Buzelio tikinimu, ridos klastojimas yra Achilo kulnas visai naudotų automobilių rinkai.
„Tie verslai, kurie perka brangesnius automobilius ir juos parduodami bando pagrįsti didesnę kainą, patiria nesąžiningą konkurenciją, nes kažkas nusiperka pigesnį automobilį, suklastoja jo ridą ir jis pateikiamas kaip analogiškas pasiūlymas tiems brangesniems. Tai tiesiog iškreipia naudotų automobilių rinką“, – pabrėžė laidos pašnekovas.
Pasak jo, šiuo atveju derėtų kelti retorinį klausimą, ar tai daro didelę žalą šalies ekonomikai, nes tuo pačiu susiduriama su paradoksalia situacija.
„Jeigu Lietuvoje už naudotus automobilius pirkėjai permoka apie 50 mln. eurų per metus, tai klausimas, ar ekonomika praranda tuos pinigus. Kai žmogus nusiperka prastos būklės transporto priemonę, tikėtina, kad jis dažniau kreipsis į servizus. Tokiu būdu pirkėjas į rinką paleidžia dar daugiau pinigų“, – kalbėjo M. Buzelis.
Jis patarė kiekvieną perkamą automobilį vertinti kritiškai, atkreipti dėmesį į istorinius ridos įrašus ir atlikti bandomąją važiavimą.
„Prieš perkant, jeigu viskas gerai su automobiliu, vis tiek jį reikėtų patikrinti gerą reputaciją turinčiam servize. Jeigu pardavėjas nesutinka su jo apžiūra ten, kur jūs norite, tai to automobilio jums nereikia“, – pusiau juokais kalbėjo ekspertas.