Gyvenant informacijos amžiuje kiekvienas turi įgyti gerus informacijos vartojimo įgūdžius ir rūpintis savo skaitmenine higiena nepriklausomai nuo amžiaus. Svarbią ir aktualią temą palietusi rubrikos redaktorė tikino, kad nors dažnai esame linkę manyti, kad vyresnio amžiaus žmonės lengviau pasiduoda dezinformacijos skleidėjų ir internetinių sukčių spąstams, mokslininkų atlikti tyrimai iki šiol pateikia skirtingus rezultatus.
„Pavyzdžiui, 2016 metų JAV prezidentų rinkimų metu vyresnio amžiaus žmonės dvigubai dažniau dalinosi netikromis naujienomis, nei jaunesni socialinių tinklų vartotojai. Tačiau 2020 m. Floridos universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad amžius ne visada nulemia tai, kaip žmogus vartoja naujienas, geba analizuoti informaciją ir įvertinti ją teisingumo aspektu.
Esminis kriterijus, nulemiantis, ar žmogus sugebės išlaikyti savo informuotumą, ypač pasaulyje viena po kitos vykstant krizėms, yra ne amžius, o jo gebėjimas dirbti su tekstu ir prisijaukinti technologijas. Pastarojo įgūdžio senoliams dažnai trūksta, nes šios technologijos atsirado palyginti neseniai, prie jų sunku priprasti, reikia išmokti daugybę naujų dalykų. Vos išmokus naudotis socialiniais tinklais be įprastų vartotojų sukurtų turinio formų susiduriama ir su giluminėmis apgavystėmis bei dirbtinio intelekto sukurtais vaizdais, kuriuos dažnai nėra lengva atskirti ir dezinformacijos bei misinformacijos analizės profesionalams. Gera žinia ta, kad medijų ir informacinio raštingumo intervencijos dažniausiai duoda labai pozityvius rezultatus, moko mąstyti ir atsirinkti informaciją, todėl įžvelgiu didelę tokių iniciatyvų, kaip ne vienus metus vykstančios „Senjorų dienos internete“, prasmę, kai savo sričių ekspertai įkvepia sąmoningiau vartoti informaciją, nebijoti naudotis technologijoms ir nepasiduoti sukčių paspęstiems spąstams“, – sakė A. Meidutė.
Pasak Melo detektoriaus redaktorės, sugebėjimas nepasiduoti manipuliacijoms ypač svarbus dar ir dėl jaučiamo investicinių sukčių suaktyvėjimo, kurie siekia išvilioti vartotojų asmeninius duomenis arba pinigus.
„Pastaraisiais mėnesiais Lietuva išgyveno didžiausią informacinę ataką socialiniuose tinkluose, kai per sukurtus šimtus netikrų interneto svetainių, apsimetančių žinomais naujienų portalais, siekta pavogti skaitytojų duomenis, gauti prieigą prie jų banko duomenų ir pasisavinti pinigus ar įtikinti juos investuoti į sukčių sukurtas finansines platformas. Per panašias schemas vien praėjusiais metais iš Lietuvos gyventojų išviliota 12 mln. eurų. Tokiais atvejais net ir bazinės žinios apie tai, kokie požymiai išduoda melagingas svetaines, kur pasitikrinti svarbią informaciją, gali padėti apsaugoti savo šeimos turtą.
Senoliai turi ypatingų galių, kurių dažnai trūksta jaunesniems žmonėms – išmintį, kantrybę ir ilgus metus praktikos, dirbant su labai skirtingo pobūdžio informacija, todėl esu įsitikinusi, kad suteikus jiems daugiau praktinių žinių apie tai, kaip veikia technologijos, pamokius, kaip naudotis tam tikrais informacijos patikros įrankiais, galima sukurti itin atsparius netikroms naujienoms vartotojus“, – tikino pranešimą akcijos metu skaičiusi Delfi žurnalistė.
A. Meidutės pranešimą „Kaip nukenksminti netikras naujienas? Šiuolaikinio informacijos vartotojo gidas“ galite paklausyti čia.