Namo prižiūrėtojų atliekamos patikros bei valymai – kritiškai svarbūs tinkamam šildymui bei tolygiam šilumos kiekio paskirstymui. Deja, dalis administratorių gana aplaidžiai žiūrį į šią pareigą, tad gyventojams tenka ne tik labiau, nei reikia, pakratyti pinigines, bet ir susidurti su gedimais šaltuoju metų laiku.
Taupyti padeda administratoriai
Pagrindinis būdas sutaupyti šildymui – renovacija. Tačiau ne visiems lietuviams ji prieinama bei reikalinga. Atnaujinus šilumos punktą ir senus įrenginius pakeitus šiuolaikiškais šildymo ir karšto vandens cirkuliaciniais siurbliais, ženkliai sumažėja ir elektros, kuri šiuo metu rekordiškai brangi, sąnaudos.
„Kauno energijos“ komercijos direktorius Tomas Janušas teigia pastebėjęs, kad susidomėjimas mažosios renovacijos paslauga šiemet padidėjo daugiau nei 4 kartus: „Atvykstame įvertinti šildymo sistemos būklę, padedame sutvarkyti mažosios renovacijos dokumentus. Gyventojams svarbu žinoti, kad modernizuoti šilumos punktą galima ir prasidėjus šildymo sezonui. Vis tik, delsti nereiktų, nes šilumos punkto pakeitimas gali užtrukti iki savaitės, nevertinant laiko, skirto gyventojų sprendimo dėl mažosios renovacijos priėmimui, projekto parengimui ir derinimui“, – patarė T. Janušas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius aiškino, kad maždaug trečdalis daugiabučių neturi net automatinio šilumos punkto, kuris reguliuotų šildymo režimą pagal išorės temperatūrą. Kolektyvinius sprendimus dėl šildymo gali priimti gyventojus atstovaujantis bendrosios nuosavybės valdytojas, tai yra, pastato administratorius arba bendrija.
Anot jo, taupymo būdus galima skirstyti į dvi rūšis: greitus, buitinius ir ilgalaikes investicijas (pavyzdžiui, renovacijos). Gaji ir problema, kad daugybė gyventojų savo šildymo klausimus ėmėsi spręsti individualiai. Taip išbalansavo šildymo sistemas ir jos nebeatitinka projektinių salygų ir išeina taip, kad trečdalis namo šąla, trečdalis – kaista, o likusi dalis išlaiko vidurkį.
„Pastato valdytojas gali imtis priemonių, kurios visam namui sutaupytų šilumos ar elektros energijos, tačiau ne visi tuo užsiima. Pastatų valdytojai pagal teisės aktus privalo siūlyti žmonėms įvairius taupymo būdus, tačiau jie nėra tuo suinteresuoti. Paprastai sakant, už šią pareigą negaunama uždarbio, todėl ji vykdoma gana formaliai. Administratorių Lietuvoje yra nemažai, tačiau ši sritis nėra veikianti labai efektyviai. Yra daug tokių, kurie neturi nei tinkamo personalo, nei kompetencijos ir vengia sprendimų, reikalaujančių darbo“, – sakė LŠTA prezidentas.
Nepatikrintos sistemos grasina avarijomis
Tam, kad šildymo sistema veiktų tinkamai, labai svarbu ją periodiškai prižiūrėti. Pastato šildymo sistemos profilaktiniai hidrauliniai bandymai turi būti atliekami ne rečiau nei vieną kartą per metus, o šildymo ir karšto vandens sistemų praplovimai – ne rečiau nei kas ketveri metai. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema turi būti patikrinta ir naujam šildymo sezonui paruošta iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Neįvykdžius teisės aktuose nustatytų reikalavimų, vartoti šilumą pastate draudžiama.
„Už pastato šilumos punkto ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir reguliavimą atsako pastato administratoriaus paskirtas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Todėl norint tinkamai sureguliuoti temperatūrą daugiabutyje ar turint bet kokių kitų su vidinėmis pastato šildymo ir karšto vandens sistemomis susijusių klausimų (nešyla radiatorius, netenkina patalpos temperatūra, nėra karšto vandens ir kt.), reikia kreiptis į pastatą administruojančią įmonę arba paskirtą šildomo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją“, – sakė T. Janušas.
Jam antrino V. Lukoševičius, atkreipęs dėmesį, kad šildymo sistemos priežiūra – labai svarbi: „Šildymo sistemos patikrinimas ir išvalymas prieš žiemą – privalomas, jį administratoriai turėtų atlikti net be gyventojų balsavimo. Sistema turi būti pakankamai stipri, kad žiemos metu neįvyktų avarijų, plyšimų, nebūtų užliejami butai, nors statistika rodo, kad šiuo klausimu situacija blogėja. Šildymo sistemoje dauginasi bakterijos, tad nedezinfekuojant periodiškai, gali susidaryti vadinamas šildymo sistemos „šlamas“, kuris sudaro kamščius, hidraulinį pasipriešinimą ir prisideda prie sistemos išbalansavimo. Todėl kai kurie butai šyla nepakankamai“.
Jiems pritarė ir BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius. Draudiko teigimu, šildymo sezono metu padaugėja pranešimų dėl šildymo sistemų sukeltų įvykių: tai įvairiausi vamzdžių trūkimai, kai vanduo išsilieja iš sistemų, taip pat įvairios šildymo katilų avarijos. Pradedant ir baigiant šildymo sezoną pasitaiko gaisrų dėl kaminų užsiteršimo.
„Dažniausios žalos – vandens išsiliejimas iš šildymo sistemos, kai vanduo pažeidžia grindis, sienas ar kitą turtą. Standartiškai minimali draudimo apsauga apima tokio pobūdžio žalas. Pasirinkus platesnį draudimo apsaugos variantą, žala gali būti atlyginama ir už pačios šildymo sistemos gedimą, kuris yra gana dažnas kalbant apie šildymo katilus“, – kalbėjo M. Ratkevičius.
Ne visi daugiabučiai paruošiami žiemai
Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet daugiaubučiai laiku neparuošiami arba apskritai nepatikrinami prieš šildymo sezoną. Dėl to gyventojams tenka permokėti už paslaugas arba drebėti namuose šildymo sezono metu.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pateikia metodiką vidaus sistemos priežiūros tarifui nustatyti. Tarifą paskaičiuoja savivaldybės ir atskiroms pastatų kategorijoms nustato maksimalią kainą, kurią prižiūrėtojai gali pateikti už praplovimą. Administratoriaus parinkimo konkurso metu dalyviai siūlo mažesnę kainą už nustatytą maksimalią. Tuomet norėdamas dirbti pelningai administratorius turi mažinti savo sąnaudas.
LŠTA prezidentas paaiškino, dėl kokių priežasčių taip gali nutikti ir ką tokiu atveju daryti gyventojams: „Pradedama taupyti išlaidas – arba išvis neatliekamos būtinosios šildymo sistemos patikrinimo procedūros, arba atliekamos bet kaip. Kadangi nėra efektyvios kontrolės, kas buvo ar nebuvo padaryta, randasi galimybių piktnaudžiauti. Jei gyventojams kyla įtarimų, kad jų namas nebuvo tinkamai paruoštas, jie gali kreiptis pagalbos ir prašyti VERT patikrinimo. Tai yra dažna situacija, už kurią administratoriui gresia gana didelė bauda ir pakeitimas užimamose pareigose“.
Jeigu net ir patikrinus sistemą, namuose – per šalta, „Kauno energijos“ atstovas pasidalino patarimais, ką galime padaryti kiekvienas, kad namuose būtų šilčiau. Labai svarbu į patalpą tiekiamą šilumą naudoti efektyviai – radiatorių neužstatyti baldais, neuždengti užuolaidomis, neapkrauti skalbiniais, nuo jų reguliariai valyti šilumai sklisti trukdančias dulkes, o už radiatorių užklijuoti šilumą atspindinčią medžiagą. Pastaroji primena foliją, jos rasti galima statybinių ir buitinių prekių parduotuvėse. Pasitelkus šią paprastą gudrybę, patalpos temperatūra padidėja 1–2 laipsniais, mat ji, užuot leidusi įkaisti už radiatoriaus esančiai sienai, atspindi net 90 proc. jo skleidžiamos šilumos.
„Svarbu nepamiršti ir bendrose pastato patalpose esančių langų ir durų. Jei pastebėjote, kad laiptinės durys ar langai yra nesandarūs – nedelsdami informuokite pastato administratorių arba bendrijos paskirtą atsakingą asmenį, nes per šiuos nesandarumus prarandami itin dideli šilumos kiekiai, už kuriuos pastato gyventojai irgi sumoka“, – priminė T. Janušas.