Šių pastatų savininkams už šildymo sąskaitas tenka pakloti kelis kartus daugiau

Nuo praeitų metų visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė privalo būti ne žemesnė kaip A++. Vis dėlto perėjimas prie šios energinio naudingumo klasės vyksta palaipsniui. Kaip teigia Delfi kalbinti ekspertai, Lietuvoje vis dar stūkso nemažai nerenovuotų pastatų, kurie priklauso žemiausiai energinio naudingumo klasei. Tad į kokius pagrindinius aspektus vertėtų atkreipti dėmesį renkantis naujus namus ir kuriose srityse laimi pasirinkusieji aukštesnės energinio naudingumo klasės būstą?

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos įvertinamas būstas

Pastato energinio naudingumo klasė yra priskiriama pagal kriterijų rinkinį, kuris apibrėžia tam tikrą lygį, sako Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovas dr. Karolis Januševičius. Jei pastatas netenkina bent vieno iš kriterijų, reikalingų konkrečiai klasei pasiekti, jam priskiriama tokia klasė, kurios sąlygos yra tenkinamos. „Kriterijai, pagal kuriuos priskiriama energinio naudingumo klasė, gali būti sudėtingi suprasti nesidominčiam šia sritimi, tačiau paprastai tariant – kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatas, tuo jis bus geriau izoliuotas, sandaresnis, inžinerinės sistemos naudos mažiau energijos", – sako K. Januševičius.

Kaip pastebi nekilnojamojo turto vystytojo „Releven" tvarumo ir inovacijų vadovas Guido Wolfas, pasaulyje nuolat keliamas efektyvumo standartas. Prieš 5 metus šis standartas buvo A+ klasės, tačiau nuo 2021 m. statybos leidimai išduodami tik tiems gyvenamiesiems pastatams, kurie yra A++ energinės klasės. Taip pat pašnekovas atkreipia į šiuos aukštesnės pastato energinės klasės pranašumus: „Kuo aukštesnė pastato energinė klasė, tuo tvariau ta energija išnaudojama. Tai reiškia, kad energija cirkuliuoja, tad kuo mažiau šilumos išmetama, tuo mažiau reikia „šildyti" orą. O tai atsiliepia ir šildymo kainoms. Itin „šilti" (t. y. geros šiluminės varžos) langai ir sienos taip pat padeda kurti ir šiluminio komforto pojūtį. Kaip iliustraciją galime įsivaizduoti buvimą prie seno lango – nors kambaryje gali būti šilta, bet didelis ir šaltas lango paviršius daro įtaką jutiminei temperatūrai, todėl tokia vieta nėra maloni".

Sąskaitos už šildymą gali skirtis net kelis kartus

Vis dėlto Delfi kalbinti šios srities ekspertai pripažįsta, kad skirtingų klasių pastatų patalpų sąskaitos už šildymą gali skirtis net kelis kartus. „Pavyzdžiui, A ir G klasės pastatų poreikis šildymui gali skirtis net ne procentais, o 4–5 kartus. Jeigu tų pastatų ir šilumos tiekėjas yra tas pats, tai ir sąskaitos šildymui gali skirtis taip 4–5 kartus. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos teikiamais duomenimis, 60 m² ploto butas prasto būklės daugiabutyje sunaudos apie 2100 kWh per metus, o tuo pačiu sezonu butui esančiam naujos statybos arba renovuotame būste reikės tik 540 kWh šilumos", – atkreipia dėmesį Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros lektorė Rūta Mikučionienė.

Kalbant apie sąskaitas šildymui, tai jos jau vasaros metu gali skirtis priklausomai nuo namo savybių. „Senos statybos daugiabučiuose nuo seno yra likę rankšluosčių džiovintuvai, buityje vadinami „gyvatukais". Jie šildomi ištisus metus ir gyventojams dėl to susidaro nemažos sąskaitos. Naujesnės statybos pastatuose (nuo C ir aukštesnės klasės) „gyvatukai" šildomi tik šildymo sezono metu, arba yra elektriniai ir vartotojas juos gali naudoti tik esant poreikiui, pavyzdžiui, porą valandų per dieną. Taip sutaupoma energijos, o tuo pačiu ir išlaidos mažėja", – pažymi Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros lektorė.

K. Januševičius taip pat primena, kad dėl geresnių šiluminių charakteristikų aukštesnės klasės pastatuose šildymo sezonas gali trukti trumpiau, tad sąnaudos gyventojams bus mažesnės. „Tačiau svarbu suprasti, kad energinio naudingumo klasė Lietuvoje yra apskaičiuojama pagal teorinius rodiklius ir nevertina faktinės pastato naudojimo specifikos. Todėl aukštesnė klasė yra orientacinis kelrodis parodantis, kad pastatas gali naudoti mažiau energijos, tačiau faktinės (šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotos) energijos sąnaudos gali skirtis", – įsitikinęs Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovas.

Sovietmečiu statyti daugiabučiai atitinka žemiausias energinio naudingumo klases

Kalbėdamas apie sovietmečiu statytus daugiabučius, pašnekovas sako, kad pagal dabartinius vertinimus jie dažniausiai atitinka žemiausias – D ar net E klases. „Per pastaruosius kelis dešimtmečius žengtas didelis žingsnis energetinio tvarumo kryptimi. Tačiau, pavyzdžiui, Vilniuje dar yra ištisų rajonų, kuriuose stūkso žemiausią klasę atitinkantys daugiabučiai. Po truputį daugiabučiai yra renovuojami, statomi nauji", – tvirtina G. Wolfas.

Vis dėlto R. Mikučionienė sako, kad kai kuriose šalyse vyksta spartesnė pastatų renovacija. „Pavyzdžiui, Lenkijoje sparčiau vyksta renovacija, todėl yra žymiai daugiau renovuotų pastatų. Renovuoti pastatai paprastai gauna C arba aukštesnę energinio naudingumo klasę, – sako pašnekovė, – Šiuo metu Lietuvoje išduodami statybos leidimai tik A++ energinio naudingumo klasės pastatams. Šis reikalavimas yra vienodas visoms ES narėms. Tik reikalavimai A++ klasės pastatams yra adaptuoti pagal valstybių klimatines sąlygas".

Tuo tarpu K. Januševičius primena, kad nors energinio naudingumo klasės apibrėžtos įgyvendinat ES Pastatų energinio naudingumo direktyvą, dėl skirtingo klimato, energijos ir statybos darbų kainų tą pačią klasę atitinkantys pastatai iš esmės yra skirtingi. „Taip pat skiriasi ir žymėjimo skalės (Lietuvoje aukščiausia – A++, Vokietijoje – A+, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Estijoje – A klasė), todėl lyginant pagal aukščiausios ir žemiausios klasės sertifikuotų pastatų kiekį galima įvardyti skirtumus. Daugiau nei Lietuvoje neefektyvių pastatų (2017 m. duomenimis) buvo Bulgarijoje ir Ispanijoje", – pastebi pašnekovas.

Vertinat būsimas išlaidas energijai, tikslingiau kliautis faktiniu energijos vartojimu: kaip pasitikrinti

Žvelgiant į nuomos skelbimus ar svarstant apie ne naujos statybos būsto įsigijimą, K. Januševičius pataria atkreipti dėmesį į kelis aspektus. „Įsigyjant ne naujos statybos būstą, pastatas gali nebūtinai turėti energinio naudingumo sertifikatą. Jei tai pastatas, prijungtas prie centralizuotų šilumos tinklų, tuomet pastato vartojimą tikslinga patikrinti tiekėjo puslapyje, – sako K. Januševičius, – Dauguma šilumos tiekėjų suteikia galimybę pamatyti užfiksuotas šiluminės energijos sąnaudas, kurias užfiksavo apskaitos prietaisai. Kaip parodė Lietuvos energetikos agentūros atlikta analizė, faktinės sąnaudos gali visai neatitikti energinio naudingumo klasę nustatančio sertifikato, todėl vertinat būsimas išlaidas energijai tikslingiau yra kliautis faktiniu energijos vartojimu".

Šiuo atveju R. Mikučionienė antrina Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro vadovui. „Aukštesnės energinio naudingumo klasės (nuo A ir aukščiau) pastatų išlaidos šildymui yra tikrai labai mažos, bet tuo pačiu tokie pastatai turi būti tinkamai suprojektuoti, numatyta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, kad reikiama oro kokybė patalpose būtų užtikrinta. Tinkamai suprojektuotas ir pastatytas aukštesnės klasės būstas užtikrins šiluminį komfortą, oro kokybę ir nedideles išlaidas šildymui. Tai ir būtų pagrindiniai pranašumai", – sako R. Mikučionienė.