Kokie variantai neišgalintiems įsirengti naujų šildymo sistemų namuose
Kalbėdamas apie „Eurostat“ tyrimą, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius svarstė, kad gali būti, jog šie duomenys nėra visai tikslūs. Anot jo, kaimyninėse šalyse situacija panaši į mūsų, tačiau jų apklausos rodo kitką. Tad tikėtina, jog gyventojai ne taip suprato klausimus. Lietuvos energetikos analizė parodė, kad minėto rodiklio dinamika Lietuvoje menkai siejasi su objektyviais veiksniais – gyventojų pajamų augimu, energijos kainų, šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus kaita ir panašiai. Taip pat buvo pateiktos rekomendacijos Statistikos departamentui dėl apklausos turinio tobulinimo, kad ateityje „Eurostat“ statistikoje atsispindėtų reali Lietuvos padėtis vertinant šį kriterijų.
Vieni namų ūkiai, susidūrę su sunkumais dėl šildymo, gali jungtis prie centralizuoto šildymo, kuris šiuo metu – viena iš pigiausių alternatyvų. Tačiau individualūs namai ar stovintys vietovėse, kuriose nėra centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, negali to padaryti. Vyriausybė ir savivaldybės taip pat planuoja drausti kietąjį iškastinį kurą, kuris – labai taršus ir klimato, ir vietinės taršos požiūriu. Kol kas nekalbama apie regionuose populiarios medienos draudimą, kurios vietinė tarša – milžiniška.
Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis sako, kad energetinio skurdo pasekmės turi įtakos oro taršai, ministerija pasisako už papildomus skatinamuosius mechanizmus nepasiturinčių gyventojų namų ūkiuose diegti aplinkai draugiškas šildymo technologijas. Vyriausybė stengiasi pagelbėti skirdama paramą šilumos siurbliams bei katilams.
Anot P. Žvirblio, katilų keitimo namų ūkiuose finansinę paramą numatoma tęsti ir toliau naudojantis 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų lėšomis. Iš viso numatoma pakeisti 50 tūkst. įrenginių iki 2030 m. (20 % – efektyviais biokuro katilais, 80 % – šilumos siurbliais). Ministerijos žiniomis, paramos gavimo sąlygos, įskaitant finansavimo intensyvumą, pagal naujo laikotarpio ES lėšas dar nenustatytos.
„Pagal Klimato kaitos programą nuo šių metų birželio 10 d. paskelbtas kvietimas gauti finansinę paramą iškastinį kurą (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimui į naudojančius atsinaujinančios energijos išteklius. Šios priemonės finansavimo intensyvumas – 85 %. Nenumatoma teikti finansines paskatas įsirengiant iškastinį kurą, įskaitant gamtines dujas, naudojančius šilumos gamybos įrenginius“, – aiškino AM atstovas.
Namuose įsirengiant biokuro katilą ir gavus paramą jam, gyventojui reikia sumokėti 50 proc. visos pakeitimo sumos. Ji skaičiuojama padauginus įsigyto įrenginio galingumą kilovatais iš fiksuotų vieno kilovato galios įkainių, kurie priklauso nuo šildymo įrenginio tipo bei įrangos komplektacijos.
Šildymo kaina priklauso nuo būsto ir vietovės
Šildymo ir kuro kainos skiriasi priklausomai nuo vietovės bei konkretaus būsto. Anot V. Lukoševičiaus, jei jis didelis, senas, pralaidus, statytas seniai – jį apšildyti yra labai brangu, net šildant malkomis, kurios šiuo metu – pigiausios. Miestuose šilumos kaina vienoda ir privatiems, ir daugiabučiams namams. Šiuo metu dujų kaina siekia vidutiniškai 120 eurų už megavatvalandę, tai reiškia – ne mažiau, kaip 15 euro centų už kilovatvalandę. Miestuose nėra geresnių alternatyvų už centrinį šildymą, o dujų ir elektros kainos – neprognozuojamos.
„Didžiuosiuose ir vidutiniuose miestuose, kurie jau naudoja biokurą, šilumos kaina yra apie 10 centų už kilovatvalandę. Mažuose miesteliuose, kur deginamos dujos, jų kaina gali siekti ir 20–30 euro centų už kilovatvalandę“, – apibendrino LŠTA prezidentas.
Tiesa, namų šilumos efektyvumą galima pagerinti papildomai apšildant būstus. Nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas pastebi, kad senos statybos pastatai neretai atitinka žemiausią energinę klasę – E. Tai pastatai, statyti sovietmečiu, iš kurių tik dalis yra renovuoti. Tiesa, nors renovacija padėtų pagerinti energinį efektyvumą, jis neprilygs naujiems pastatams, kurie statomi pagal A++ kategoriją.
„Vystydami projektus dėmesį kreipiame į energinio efektyvumo visumą, kurią galima pasiekti ištisus metus. Savo projektuose naudojame ne tik aplinkai draugiškesnes medžiagas, bet ir tokias, kurios padeda maksimaliai efektyviai panaudoti energiją. Ieškome naujų, tvarumu grįstų, tačiau ir našių, sprendimų, pavyzdžiui, planuojame centralizuotos vėsos tiekimą ne tik į biurus, bet ir butus“, – apie naujoves pasakojo G. Wolfas.
Jis pritaria, kad galima apšiltinti ir jau pastatytą namą, tačiau pigiausia nereiškia, kad tai yra geriausia, tvariausia ir ilgaamžiškiausia: „Kalbant apie energinio efektyvumo maksimalizavimą, reikia kombinuotų sprendimų. Atsižvelgti ne tik į šilumos išlaikymą name, bet ir kaip ta šiluma patenka – ar šilumos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai ir panašiai. Kiekvienas pastatas reikalauja individualaus sprendimo, tad, esant galimybei, siūlyčiau rinktis tokį būstą, kuris pastatytas pagal aukščiausios energinės klasės reikalavimus ir kuriame pritaikyti pažangiausi sprendimai“.
Kritikuoja Vyriausybės paramą
Gana greitai Lietuvoje norima uždrausti kietojo iškastinio kuro naudojimą, tad kūrenantiems malkoms ar anglimis nereikėtų baimintis. Aplinkos ministerijos atstovas priminė, kad buvo pateiktas siūlymas nuo 2025 m. drausti tik kietąjį iškastinį kurą – akmens anglis, durpes. Medienos kuras – malkos, medienos ar šiaudų granulės – nėra kietasis iškastinis kuras. Jei būtų priimtas sprendimas drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą, šią kuro rūšį namų ūkiams paprasčiausiu būdu įmanoma pakeisti kietuoju biokuru.
V. Lukoševičius kritikuoja dabar galiojančią šildymo bei kuro kompensavimo sistemą, teigdamas, kad ji nukreipiama netikslingai. Žmonėms, kurie finansiškai neišgali pasikeisti šildymo būdo į mažiau taršius, turėtų būti skiriama specializuota parama. Pavyzdžiui, Danijoje yra zonos, kuriose negalima kūrenti malkų, gali būti, kad taip kada nors bus nuspręsta ir pas mus. Tokiu atveju reikėtų didesnės paramos negu yra skiriama dabar.
„Apie dabartinę valstybės paramą dujoms galiu pasakyti, kad taip finansuojamas energijos švaistymas ir turtingųjų išlaidos, kurių namai – didžiuliai. Tokia parama nėra tikslinga. Savivaldybės per vasarą neįvykdė reikiamų veiksmų, pavyzdžiui, naujų šilumos katilų įrengimo ir dabar tenka vėl finansuoti šilumos švaistymą“, – kalbėjo V. Lukoševičius.
Pasak jo, buvo priimtas ne visai tikslingas šildymo paramos skirstymas – kompensuoti dujas ir elektrą bene visiems. Kitos šalys, nenorėdamos finansuoti netikslinės vartotojų grupės, taiko blokinę kainodarą – suteikia kompensacijas visiems už tam tikrą energijos kiekį. Tarkime, už 200 kilovatvalandžių per mėnesį. Į tą kategoriją pakliūva nedideli ir taupūs butai, kuriems ir reikalinga ši parama. O didesniųjų arba „kiaurų“ namų savininkai, kurie sunaudoja daugiau, moka pilną kainą ir taip išvengiama turtingųjų rėmimo bei švaistymo.