Statistika šokiruoja: štai, kiek kartų naują drabužį apsivelka vidutinis europietis

Ar kada nors skaičiavote, kiek kartų apsivelkate drabužį, kol jis tampa nebeaktualiu ir nereikalingu? Palyginimui – vienas statistinio europiečio rūbas vidutiniškai tarnauja vos 7–9 kartus. Įprastai vėliau tokie rūbai tampa šiukšlėmis ir tik nedidelė dalis jų sėkmingai nukeliauja į perdirbimą. Aplinkosauginiu požiūriu, toks tekstilės švaistymas – milžiniška tarša mūsų planetai, o problemos sprendimas priklauso ne tik nuo didelių įmonių, bet ir nuo pačių gyventojų.

Perkame per daug, o naudojame per trumpai: ką galime pakeisti?

Lietuvoje tekstilės atliekos sudaro apie 7,2 proc. visų atliekų srauto – tokius skaičius iš 2021 metais atlikto komunalinių atliekų sudėties tyrimo skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Taip pat skaičiuojama, kad Europoje vienas drabužis dėvimas vos 7–9 kartus. Pasaulyje, kuriame tiek daug kalbame apie tvarumą, vos tik pagaminti rūbai neturėtų tuoj pat tapti šiukšlėmis, tačiau nemaloni statistika rodo, kad kaip tik taip ir yra.

Į šią problemą dėmesį atkreipė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė, Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė – ji įsitikinusi, kad dėl augančio tekstilės atliekų kiekio pirmiausia turėtų kaltinti greitąją madą.

VILNIUS TECH išplatintame pranešime ji teigia, kad išmestos tekstilės atliekos dažniausiai nukeliauja į atliekų deginimo įrenginius arba sąvartynus, o tekstilės atliekų tvarkymas visame pasaulyje keičiasi labai lėtai.

„Jei tekstilės atliekos nukeliauja į mišrių atliekų konteinerį – perdirbti ar kitaip sutvarkyti šių atliekų beveik neįmanoma. Tokia tekstilė užteršiama kitomis atliekomis, tad ji tinka tik deginimui ar šalinimui sąvartyne. Jei tekstilės atliekos yra rūšiuojamos ir gyventojai jas meta į tam skirtus atliekų konteinerius, tuomet atrūšiavus tokias atliekas rūšiavimo centruose, tinkamos gali būti ir panaudojamos. Tvarkinga, dar dėvėjimui tinkanti tekstilė ir jos gaminiai gali būti naudojami pagal paskirtį, kita dalis gali būti perdirbama į įvairias šluostes ir tik likusi dalis, kuri nebetinkama perdirbimui, keliauja į atliekų deginimo įrenginius“, – pranešime teigia A. Zigmontienė.

Todėl kaip būtiną sprendimą ji įvardija tinkamą tekstilės išrūšiavimą ir pataria, kaip tai daryti teisingai, tokiu būdu prisidedant prie tekstilės atliekų problemos mažinimo.

„Į tekstilės atliekoms skirtą konteinerį galima dėti švarius drabužius, avalynę, rankines, diržus, užuolaidas, patalynę, minkštus žaislus. Tam, kad daiktai būtų apsaugoti, geriausia juos sudėti į maišą, užrišti ir įmesti į konteinerį. Svarbu uždaryti ir konteinerio dangtį, kad į jį nepatektų krituliai, atliekos nesudrėktų. Kartais ir pati matau, kad labai daug tekstilės atliekų būna palikta šalia konteinerio. Visų pirma, tai draudžia atliekų tvarkymo taisyklės, o antra, tikėtina, kad palikti daiktai bus išmėtyti, išpurvinti ir nebus tinkami tolimesniam jų panaudojimui ar perdirbimui. Lietuvoje mes dar žengiame pirmuosius tekstilės rūšiavimo žingsnius, tačiau neužtenka vien tik rūšiuoti atliekas, lygiagrečiai turi būti kuriami ir diegiami tokių atliekų perdirbimo pajėgumai“, – pabrėžia docentė.

Problemos sprendimai – ir įmonių, ir pačių gyventojų rankose

Tekstilės įmonės „Lindström“ Marketingo ir komunikacijos specialistė Rasa Šlekienė taip pat sutinka, kad augančių tekstilės atliekų problema kyla iš to, kad žmonės perka per daug drabužių ir per trumpai juos naudoja.

„Šiandieninėje sparčiai besivystančioje ir vartotojiškoje visuomenėje žmonės perka drabužius, kurių gali ir nebedėvėti arba kurių jiems nebūtinai reikia, todėl susidaro daug tekstilės atliekų. Be to, būdami priklausomi nuo mados tendencijų ir greitosios mados pramonės, žmonės drabužius dėvi ne taip ilgai, kaip galėtų. Dėl to drabužiai išmetami anksčiau, o tai dar labiau prisideda prie tekstilės atliekų problemos“, – sako R. Šlekienė.

Pasak jos, kad tekstilės atliekų kiekis sumažėtų, asmenys ir įmonės gali imtis įvairių veiksmų.

„Pirmiausia žmonės turi stengtis pirkti tik tuos drabužius, kurie jiems tikrai reikalingi ir kuriuos jie iš tikrųjų dėvės. Antra, jie gali rinktis kokybiškus, ne greitos mados drabužius, kurie tarnaus ilgiau ir neprisidės prie tekstilės atliekų kiekio didinimo. Pagaliau gyventojai galėtų paieškoti galimybių prailginti drabužių tarnavimo laiką, pavyzdžiui, rinkdamiesi drabužių taisymą, užuot juos išmetę ir pakeitę naujais. Bendrai kalbant, svarbu sąmoningai vartoti tekstilės gaminius ir suvokti, kokį poveikį jie daro aplinkai“, – sako R. Šlekienė.

Anot jos, įmonės taip pat gali rinktis tvaresnius darbo drabužių sprendimus. Jos gali ieškoti būdų, kaip išvengti per didelio tekstilės atliekų kiekio, pasirinkdamos ilgaamžiškesnius audinius, atsparesnius nusidėvėjimui. Papildomai jos gali rinktis tiekėjus, kurie naudoja tvarias medžiagas, pavyzdžiui, ekologišką medvilnę arba perdirbtas medžiagas.

„Užuot kaskart pirkusios naujus darbo drabužius, įmonės galėtų rinktis jų taisymo paslaugas – tai padėtų sumažinti susidarančių tekstilės atliekų kiekį. Dar geresnė alternatyva – darbo drabužių nuoma, nes tokiu atveju įmonės gali apsirūpinti drabužiais pagal esamą poreikį, o ne pirkti didelį kiekį drabužių iškart. Gera idėja – bendradarbiauti su patikimu darbo drabužių ir kitos tekstilės nuomos paslaugų tiekėju, siūlančiu aukštos kokybės gaminius ir besirūpinančiu aplinkos tausojimu“, – teigia ji.

Taisyklės, kurių laikantis drabužiai tarnaus ilgiau

Kad tekstilės atliekų nebedaugėtų, labai svarbu pasirūpinti audinių ilgaamžiškumu. R. Šlekienė pažymi, kad tekstilės gaminio ilgaamžiškumas yra puikiausia atliekų prevencija.

„Kuriame darbo drabužius, kurie būtų patvarūs ir lengvai atnaujinami. Kiekviename produkto ir paslaugos kūrimo bei įgyvendinimo etape, nuo pat projektavimo ir medžiagų parinkimo, galvojame apie savo veiklos poveiki aplinkai, todėl galime pasiūlyti tokį darbo drabužių sprendimą, kuris yra žymiai ekologiškesnis, lyginant su naujų gaminių pirkimu. Kai darbo drabužiai tampa nebetinkamais naudoti, tekstilę atsakingai perdirbame“, – teigia R. Šlekienė.

Ji įvardija aspektus, į kuriuos atsižvelgiama „Lindstrom“, kad drabužiai tarnautų kuo ilgiau – šios taisyklės gali būti ir gairėmis, kuriomis būtų verta vadovautis ir kitiems.

• Patvarūs audiniai: pasirenkami „Öko-tex“ sertifikuoti audiniai, o kokybė užtikrinama vykdant bandomuosius plovimus bei skalbyklose reguliariai atliekant tyrimus. Taip pat svarbu darbas kartu su klientais, jų atliktus gaminių bandymų vertinimas bei atsižvelgimas į atsiliepimus.

• Paprasta taisyti: ilgametė patirtis atskleidė modulinių konstrukcijų su lengvai keičiamomis dalimis vertę. Kreipiamas dėmesys į sutvirtinimus didesnės trinties vietose. Ribotas aksesuarų kiekis ir paprasti dizaino sprendimai pasiteisina.

• Emocinis ilgaamžiškumas: skiriama dėmesio tam, kad drabužiai nepasentų morališkai, todėl gaminiai kuriami drauge su klientais, atsižvelgiama į jų individualius poreikius. Svarbus pasirinkimas – nesenstantys dizainai ir klasikiniai kirpimai.

• Universalumas, daugkartinis naudojimas: standartinius modelius galima naudoti daugeliui skirtingų tipų klientų. Jei santykiai su vienu klientu nutrūksta arba pasikeičia jo darbuotojai, paprasčiausiai galima atnaujinti tuos tekstilės gaminius ir naudoti juos kitam klientui.

• Tinkami gaminių priežiūros procesai: taupant vandenį, elektros energiją ir kitus išteklius, klientai gali ne tik sumažinti gamtai tenkančią naštą, bet ir džiaugtis ekonomiškais sprendimais.