Išmanūs namai – ne tik patogumas ir saugumas: tai padeda ir sutaupyti
Turbūt dažno namuose sutiktume bent keletą išmanių įrenginių, tačiau išmaniuose namuose gyvena tik nedidelė dalis lietuvių. Tad ką galime vadinti išmaniais namais? Kaip teigia „ACC Distribution“ išmanių namų ekspertas Egidijus Sabaitis, šiandien išmaniais namais galime vadinti namus su automatizavimo sistemomis, kuriose įvairios technologijos ir įrenginiai sujungiami su internetu ir valdomi per išmanų įrenginį arba balsu valdomą asistentą.
„Išmanieji namai gali suteikti daugybę funkcijų ir patogumų, leidžiančių valdyti namų apyvokos sistemas ir įrenginius nuotoliniu būdu. Taip pat išmanieji namai gali būti susiję su energijos efektyvinimo funkcijomis ir turėti tam tikrus jutiklius, kurie seka temperatūrą, drėgmę, oro kokybę ir kitus parametrus. Technologijos ir įrenginiai, kurie sudaro išmanų namą, nuolat tobulėja ir plėtojasi“, – sako E. Sabaitis.
„Pavyzdžiui, išmanus termostatas ne tik leidžia nustatyti optimalią temperatūrą namuose, bet ir taupo energiją, kai jūsų nėra namuose. Automatinis valdymas leidžia per išmanų telefoną valdyti įvairias namų apyvokos sistemas – šildymą, apšvietimą, saugumo įrenginius. Nuotolinis valdymas galimas net ir tada, kai jūsų nėra namuose, kai esate išvykę atostogauti. Patogu ir tai, jog išmanūs sprendimai gali būti integruoti su balsu valdomais asistentais – „Alexa“, „Google Assistant“, „Siri“. Tai leidžia namų apyvokos sistemas valdyti balsu: įjungti ar išjungti apšvietimą, reguliuoti temperatūrą, užduoti klausimus ir gauti atsakymus“, – išmanių namų patogumus vardija ekspertas.
Išmanių namų pasirinkimas numeris vienas – išmanus termostatas
2022 metų „Statista“ tyrimų duomenis, Lietuvoje įrengtų išmaniųjų namų yra vos iki 2 proc. Palyginimui, Kinijoje tokių namų yra 6 proc., Japonijoje – 9 proc., Švedijoje – 10 proc., Vokietijoje – 20 proc., JAV – 31 proc., Jungtinėje Karalystėje – 33 proc.
Tačiau E. Sabaitis pastebi, kad išmanūs namai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje. Nors lietuvių poreikiai išmaniems namams individualūs, ekspertas išskiria, kokiais išmaniaisiais įrenginiais šiandien mūsų šalyje domimasi dažniausiai.
Jis įvardija, kad mūsų šalyje taip pat labai populiarūs išmanūs apšvietimo sprendimai, leidžiantys valdyti šviesą namuose prisitaikant prie skirtingų poreikių – keisti šviesos intensyvumą, spalvą ir netgi kurti skirtingus apšvietimo scenarijus. Susiejus apšvietimą su judesio davikliu, galima sumažinti elektros išlaidas: kai jūsų nėra patalpoje, apšvietimas tiesiog automatiškai išsijungia.
„Taip pat lietuviai mėgsta išmanias saugumo sistemas – tai signalizacijos įrenginiai, vaizdo stebėjimas, kameros, judesio fiksavimas. Tai mums suteikia papildomą saugumo jausmą ir kartu leidžia nuotoliniu būdu valdyti ir stebėti namų saugumą. Taip mes žinome, kada vaikai grįžo namo, kada išėjo į mokyklą, galime pasižiūrėti per kamerą, kas aplamai vyksta namuose, kai mūsų nėra“, – teigia E. Sabaitis.
Be išmanių namų automatizavimo sistemų, esama ir įvairių išmanių įrenginių, kurie leidžia technologijoms palengvinti mūsų buitį net ir gyvenant paprastame bute, name ar sodyboje – pavyzdžiui, išmanūs žolės pjovimo robotai ar išmanios spynos, kurios leidžia patekti į namus su magnetine kortele ar piršto antspaudo skaitytuvu. Taip pat dažno namuose šiandien galime sutikti išmaniomis programėlėmis valdomas skalbimo mašinas, orkaites, siurblius ir kitus valymo įrenginius.
Vis dėlto, ekspertas atkreipia dėmesį į problemą, kuri kyla namuose turint daug išmanių prietaisų – dažnu atveju kiekvienas prietaisas telefone turi savo atskirą programėlę, kurias suvaldyti tampa iššūkiu. Tai neturėtų kelti problemų, jei renkamės išmanių įrenginių sistemas iš žinomų gamintojų ir atkreipiame dėmesį į technologijas, kurias jie naudoja.
„Yra galimybė visus įrenginius apjungti į vieną sistemą ir valdyti per vieną programėlę. Tam reikia rinktis žinomų gamintojų sistemas, nes didieji gamintojai susivienijo į vieną aljansą ir standartizuoja technologiją. Jei sistema turi Hub centralę, tai palengvina sistemos naudojimą vienos programėlės pagalba. Technologiškai tai yra įrenginys, kuris užtikrina sistemos veikimą, o namuose jis yra nematomas, pastatomas kažkur prie tinklo. Jei šiandien rinkčiausi įrenginius išmaniems namams, teikčiau prioritetą gaminiams su „Matter“ ženklinimu, kuris reiškia, kad ateityje prietaisai galės būti sujungti į vieną sistemą“, – teigia E. Sabaitis.
Lietuviai teikia prioritetą sprendimams, kurie leidžia sutaupyti
„Homilo“ dizainerė Justina Žlibinė sako, jog išmanūs namai, kitaip dar vadinami protingais namais, apjungia visas būsto sistemas. Išmaniuose namuose vietoje to, kad viskas būtų valdoma atskirai (šildymas, vėsinimas, apšvietimas, apsauga, laistymas, elektrinės namų sistemos) ir turėtų atskirus pultelius, ekranus, aplikacijas, išmanūs namai jas visas apjungia į vieną, taip visos sistemos tarpusavyje gali komunikuoti ir dalintis duomenimis.
Grįžtant prie kasdienės buities, J. Žlibinė įsitikinusi, kad namų išmanumas yra didžiulis pagalbininkas.
„Dabar retas kuris įsivaizduoja namus be roboto siurblio ar roboto vejapjovės. Nuotolinis skalbimo mašinų valdymas pagreitina namų ruošos procesą, kuomet, dar esant darbe, telefonu galime įjungti reikiamą skalbimo programą, o skalbyklė pati sudozuos skalbimo skystį bei minkštiklį, tad grįžus namo laiką skiriame mylimiems žmonėms ir užsiėmimams“, – sako dizainerė.
Paklausta, kokius išmanius sprendimus lietuviai šiandien renkasi dažniausiai, J. Žlibinė įvardija, kad lietuviai teikia prioritetą energijos išteklių taupymui ir renkasi sistemas, mažinančias komunalines išlaidas, tokias kaip apšvietimo, mikroklimato, temperatūros reguliavimas ir saugos sistemos.
„Antrame plane lieka žaliuzių bei užuolaidų reguliavimas, daugialypės terpės įranga – garso aparatūra, televizorius, namų kinas bei namų sąveikos stebėjimas, o taip pat ir miego įpročių, širdies ritmo, oro kokybės stebėjimas tiekiant įžvalgas, kad pagerinti bendrą savijautą. Renkantis išmaniąsias sistemas, būtina atsižvelgti į biudžetą, nes kuo daugiau funkcijų renkamės, tuo sistema bus brangesnė. Šių sistemų privalumas, kad statant protingą namą pakanka bazinės įrangos, tačiau visada lieka galimybė ją papildyti“, – sako dizainerė.
Kad aukšta energinio efektyvumo klasė tampa vis svarbesnė, pastebi ir bankai
Šią tendenciją patvirtina ir banko turimi duomenys. Praėjusiais metais SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad renkantis naują būstą gyventojams svarbiausi trys kriterijai: būsto energinis efektyvumas, kurį įvardijo 66 proc. apklaustųjų, vieta (62 proc.) ir žalia, tvarkinga aplinka (36 proc.).
„Matyti, kad pastarųjų metų energetinių išteklių kainų šuolis ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas pakeitė iki šiol auksine laikytą taisyklę, kad renkantis būstą svarbiausi yra trys kriterijai – vieta, vieta ir vieta. Nors lokacija tebeliko vienų pagrindinių aspektų ieškant namų, susirūpinimas dėl brangstančios energijos ir aplinkos taršos sukeliamų problemų skatina gyventojus keisti požiūrį ir prioritetą teikti būsto tvarumui“, – teigia E. Dovbyšienė.
Pasak banko atstovės, verta pastebėti, kad ketvirtadalis apklausos dalyvių už energiją taupiau vartojantį būstą sutinka papildomai mokėti iki 5 proc. būsto kainos, 29 proc. apklaustųjų – iki dešimtadalio daugiau.
„Vadinasi, žmonės vis geriau supranta aukštą energinio efektyvumo klasę turinčio būsto svarbą ir ilgalaikę naudą – vertina ne tik mažesnes išlaidas šildymui, bet ir aplinkosauginę prasmę, ilgalaikę nekilnojamojo turto vertę, aukštesnę gyvenimo kokybę bei galimybę palankesnėmis sąlygomis gauti paskolą tokiam būstui. Šia galimybe gyventojai noriai naudojasi. Pirmą šių metų ketvirtį žaliosios būsto paskolos sudarė beveik trečdalį visų SEB banko suteiktų būsto paskolų“, – skaičiuoja E. Dovbyšienė.