Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas anksčiau Delfi teigė, jog biudžetą, „kur valdžia prisiimtų visas išlaidas už visus gyventojų ar verslų netekimus“ laikytų populistiniu.
Pagalbos priemonės – horizontalios
Politiko vertinimu, kompensacijos už elektros sąnaudas turėtų tekti tik tiems gyventojams, kuriems jų labiausiai reikia, o verslas dalį išaugusių sąnaudų turėtų prisiimti sau – esą reikėjo galvoti iš anksto ir investuoti į atsinaujinančią energetiką.
Tačiau Vyriausybės suformuotas kitų metų biudžeto projektas ne visai toks: išaugusios elektros kainos bus kompensuojamos visiems gyventojams taip, kad jos kaina siektų 28 centus už kilovatvalandę.
Kompensacijas gaus ir visas verslas, tiesa, našta su valstybe dalinsis po lygiai.
„Skirtumas tarp realios rinkos kainos ir 24 centų bus dalinamas į dvi dalis, pasakant paprastai. Pusę apmoka verslas, pusę apmoka valstybės biudžetas“, – anksčiau aiškino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Numatyta, kad biudžeto deficitas kitais metais sieks 4,9 proc. nuo BVP, o valdžios sektoriaus skolos lygis – apie 43 proc. nuo BVP.
„5 proc. yra šiokia tokia raudona linija, už kurios žengti toliau aš nenorėčiau, nes skolinimasis brangsta“, – pažymėjo G. Skaistė.
Bet gal nepritaikius horizontalių pagalbos priemonių minėta raudona linija nebūtų taip arti? Gal reikėjo kitaip formuoti kitų metų biudžeto projektą?
Starkevičius: valstybė turi turėti tęstinumą
Tokių pamąstymų, pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko, konservatoriaus Kazio Starkevičiaus, buvo. Pasak jo, svarstyta eiti panašiu keliu, kurį anksčiau siūlė prezidentas Gitanas Nausėda: nustatyti elektros suvartojimo limitą, iki kurio sąnaudos už elektrą būtų kompensuojamos.
Esą taip parama pasiektų socialiai pažeidžiamus vartotojus, kurie paprastai suvartoja mažiau elektros energijos, o taip pat būtų skatinamas taupymas.
Visgi tokio matymo atsisakyta. K. Starkevičiaus vertinimu, jis – populistinis.
„Biudžetui ruošėmės ir diskutavom vasarą. Viena iš tokių diskusijų Ekonomikos komitete ir mano tokie pamąstymai, galbūt būtų galima energetikoje elektros reguliuojamas kainas taikyti iki 100, iki 150 ar 200 kW/h mėnesiui. Tai lyg būtų [nutaikyta į tuos], kurie mažiau suvartoja, ir būtų skatinamas taupymas.
Bet, kai pasigilinau daugiau, visose priemonėse kelinti metai teikiame paramą įvairiems mažiems energetikos projektams, šiluminiams siurbliams įsirengti, geoterminei energetikai, o jos pagrindas yra ta pati elektra. Tai mes tuo pačiu skatiname, o dabar sakysime ne, dabar kompensuosime tik 100 kW/h. O likusi dalis žmogui pakels išlaidas taip, kad jis nepajėgs [jų susimokėti]. Tai valstybė irgi turi turėti tęstinumą ir matymą.
Dabar bus kompensuojama pagal horizontalę, nebus skirstymo pagal atskirus sluoksnius vien dėl to, kad Vyriausybė buvo ankstesniais projektais įsipareigojusi – niekas negalvojo, kad elektros energija brangs – paskatinti žmones įsirengti modernią šildymo sistemą“, – paaiškino K. Starkevičius.
Teigia, kad taupymas nedavė norimo efekto
Be to, skirstant kompensacijas tik tiems, kam labiausiai reikia, labai brangiai, anot politiko, kainuotų to administravimas.
Tiek biudžeto projektas, tiek skolinimosi lygis, K. Starkevičiaus vertinimu, yra subalansuoti. Svarbu, pasak jo, kad dabar su krize nebūtų tvarkomasi taip, kaip 2008–2009 metais, kai veržėmės diržus, buvo didinami mokesčiai, akcizai.
„Noriu prisiminti, kai dirbau Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Mes tuomet iš tikrųjų taikėme griežtą taupymo politiką, netgi pensijas nuėmėme. Ir ką ji davė? Nedavė to efekto, kurio norėjom. Įmonės nesugebėjo kurti pridėtinės vertės ir mūsų ekonomika tais metais kirto 15 proc. BVP, nes nebuvo įliejama [pinigų] – investicijos kaip šviežias kraujas, to kraujo nebuvo įliejama.
Aš dabar už tai, kaip yra dabar <...>. Svarbiausia, kad įmonės neužsidarytų, įmonės dirbtų, o tam yra suteikiama energetinė pagalvė. Tikėsimės, kad BVP kitais metais bus apie 0 proc. ar kažkoks panašus, bet tokios kritimo, koks buvo, nematysime“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Nuogąstauja dėl viduriniosios klasės
Seimo Laisvės frakcijos atstovės Ievos Pakarklytės įsitikinimu, pasirinktas universalus būdas kompensuoti elektros sąnaudas visiems yra teisingas.
„Visus sektorius, visas įmones, kurios energijos ištekliams imlios, labai palietė kainų augimas, dėl to ir pasirinkta tokia universali priemonė. Šiuo atveju, manyčiau, ji yra teisinga, nes šokas yra neeilinis. O tikslines grupes, labiau pažeidžiamas per kitas priemones pasieks didesnės lėšos – pensijų augimas apie 60 eurų <...>, šildymo kompensacijos“, – Delfi komentavo parlamentarė.
Anot jos, išlaidų padidėjimas, kad ir viduriniosios klasės gyventojams, yra labai ženklus ne tik dėl to, kad išaugo energetikos ištekliai, bet ir paskolų aptarnavimas.
„Mes nenorim tokio efekto, kad ir taip negausią vidurinę klasę dar labiau sumažintume“, – pažymėjo I. Pakarklytė.
Kitų metų biudžeto projektas, jos matymu, yra „geriausias, ką šiuo atveju galėjome turėti“.
„Dar ką reikėtų įvertinti, kad Lietuva nėra sala, mes veikiame Europos Sąjungoje. Tai jei ES šalyse matome tam tikras priemones, mažesnius tarifus ar pagalbą žmonėms, natūralu, kad didėja poreikis tai turėti ir Lietuvoje, atsižvelgti į tai, kas vyksta regione. Šalies konkurencingumas priklauso nuo visų tų parametrų“, – pridūrė politikė.
Biudžetą palaikys, bet turi pastebėjimų
Kitų metų biudžetas atliepia beveik visų visuomenės grupių poreikius, kalbėdamas su Delfi vertino Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Andrius Bagdonas.
„Turime sudėtingą situaciją dėl elektros kainų šuolio, mes, kaip liberalai, daug kalbėjome, kad reikėtų nepamiršti verslo, nes dalis jų gamybai naudoja nemažą kiekį elektros energijos. Džiugu, kad, nors pirminėje stadijoje Vyriausybė pasisakė, jog elektros kainų kompensacijų verslui nebus, tačiau į Seimą atkeliavo projektas, kuriame numatytos kompensacijos ir verslui, ne tik gyventojams“, – komentavo parlamentaras.
Kalbėdamas apie lengvatinį 9 proc. PVM kavinėms ir restoranams, A. Bagdonas sakė, kad šiam sektoriui, jo nuomone, reikėtų padėti bent vienerius metus.
Dabar biudžeto projekte tokia lengvata numatyta tik pusmečiui.
„Man atrodo, kad biudžetas tikrai yra pakankamai geras. Taip pat, jei žiūrime plačiau, didėja ir minimali mėnesinė alga, neapmokestinamas pajamų dydis per metus keičiasi jau trečią kartą – tai džiugina. Daugeliui sričių darbuotojų didėja atlyginimai. Taip, mes skolinsimės kaip ir kitos valstybės, bet nepaliksime žmonių likimo valiai“, – pastebėjo Seimo narys.
Bagdonas: reikėtų grįžti prie 18 proc. PVM tarifo
A. Bagdonas sakė manantis, kad elektros kompensacijas, kaip ir siūlo Vyriausybė, reikėtų taikyti visiems – ir gyventojams, ir verslui.
„Vokietija šimtus milijardų eurų planuoja skolintis tam, kad žmonės nepajaustų sunkaus laikotarpio, nes jei gyventojai ir verslas bus nepajėgūs susimokėti sąskaitų, tai valstybėms daug daugiau kainuos visa tai padengti paskui, praradus žmonėms darbus, bankrutavus verslams. Dėl to manau, kad toks žingsnis yra teisingas“, – kalbėjo liberalas.
Be to, parlamentaras priminė seną „moralinę skolą“ – pažadą grįžti prie 18 proc. PVM tarifo. Šis tarifas buvo pakeltas per krizę 2009 metais, tuomet sakant, kad tai – laikinas sprendimas sunkmečiui.
„Verslas patyrė daug nepatogumų. Jei valstybei ar valdžiai atrodo, kad galima vienu procentu padidinti, paskui dar vienu, dar vienu, tai verslui kainuoja pinigus. <…> Man atrodo, kad reikėtų kažkada sugrįžti prie to 18 proc. tarifo ir tuomet gal tie sektoriai neprašytų lengvatinio ar mažesnio tarifo“, – pastebėjo A. Bagdonas.
Nepaisant išsakytų pastabų, politikas tikino, jog palaikys Vyriausybės siūlomą biudžeto projektą.
Norėtų tikslingesnio kompensavimo
Dabar apie biudžeto projektas kalbinamas E. Gentvilas neatsisakė savo minties dėl tikslingų kompensacijų – esą geriau, kad jos tektų pažeidžiamiausiems.
Visgi politikas teigė suprantantis, kad tai būtų itin didelė administracinė našta ir tokių galimybių nėra.
„Esame kalbėję su Gintare Skaiste. Tai būtų didelis techninis darbas, kaip suskaidyti pagal pajamas, kurios yra kintančios ir staiga pereina iš vienos grupės į kitą. Jei tai būtų, pavyzdžiui, momentinės išmokos, tai tuo metu žmogaus socialinė, finansinė būklė leidžia jam gauti – duodi.
Dabar, kai yra numatyta pusmečiui ar metams, tai to žmogaus socialinė, finansinė būklė kinta. Tada atsiranda daugybė problemų. Tai yra duomenų bazės sudarymas, o dar ta bazė kinta. Taigi, yra techninis sudėtingumas, administravimas, kuris ir neleidžia to tiksliai padaryti, nors iš esmės norėtųsi tą tikslumą užfiksuoti“, – paaiškino parlamentaras.
„Nuvažiavau spausti sultis, klausiau, kodėl nepabrango jų darbas. Pasakė, kad turi saulės baterijas. Tai dabar užfiksuoji tą situaciją, gruodžio mėnesį kažkas įsirengs, tai vėl iškrenta iš tų kompensacijų. Taigi, tokie dalykai man yra suprantami“, – tęsė E. Gentvilas.
Stokoja palaikymo
Kalbėdamas apie pažadą grįžti prie 18 proc. PVM visiems, politikas atkreipė dėmesį į savo iniciatyvas.
„Aš pats esu teikęs šį siūlymą. Jis buvo atmestas socialdemokratų valdymo laikais, buvo atmesta ir „valstiečių“ valdymo laikais. Dar kartą pabandžiau teikti praėjusioje kadencijoje laipsnišką grįžimą nuo 21 iki 18 proc. – per trejus metus kasmet mažinant po vieną procentą. Irgi buvo atmesta. Tris kartus atmesta ši iniciatyva“, – sakė E. Gentvilas.
Tad, pasak jo, pakartotinai šio siūlymo teikti neplanuojama, nes premjerės Ingridos Šimonytės pozicija šiuo klausimu taip pat yra aiški – nepalaikyti tokios idėjos.
„Dar viena idėja, kurią iškėlęs ekonomistas Raimundas Skuodis – mažinti radikaliai iki 17 proc. visiems, tačiau naikinti bet kokias lengvatas. <…> Na, bet paskui pripažįstama, kad kai kur vis tiek reikėtų dalies lengvatų“, – pastebėjo liberalas.
E. Gentvilas pažymėjo, kad palaikys biudžeto projektą.
Biudžeto projektas pirmąją stadiją Seime jau praėjo, dabar jis svarstomas Seimo komitetuose. Projektą planuojama priimti lapkričio 11 dieną.