Verslo atstovai: šis įmonių sprendimas itin svarbus siekiant padėti ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai kaip įmanoma lengviau peržiemoti

Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras (CREA) rugsėjo pradžioje pranešė, kad nuo invazijos į Ukrainą pradžios iškastinio kuro eksportas į Rusijos federalinį biudžetą įnešė apie 43 mlrd. eurų, taip padėdamas finansuoti karo nusikaltimus Ukrainoje. CREA apskaičiavo, kad šiuo laikotarpiu ES buvo didžiausia Rusijos iškastinio kuro importuotoja, po jos sekė Kinija ir Turkija.

Nuo karo pradžios Rusija eksportavo energijos už 158 mlrd. eurų, o daugiau nei pusę šios sumos sumokėjo Europos Sąjunga. Tiesa, ES draudimas importuoti rusiškas anglis buvo veiksmingas. Jam įsigaliojus, Rusijos anglies eksportas sumažėjo iki žemiausio lygio nuo karo pradžios.

Dauguma Lietuvos įmonių vos prasidėjus karui ėmėsi nutraukinėti visus ryšius su agresore, atsisakė energijos išteklių, žaliavų pirkimo. Taip pat uždarė ten įkurtus filialus bei nutraukė bendradarbiavimą. Mūsų šalies verslams teko greitai rasti naujų partnerių bei tiekėjų, kad neprarastų pelno. Tuo pat metu kompanijos dar labiau sustiprino tvarumo sprendimus, kurie užtikrina sumažėjusį finansavimą Rusijos karo mašinai.

Lietuvos įmonės padeda Ukrainai be ginklų

Lietuvos verslai į energiją, perkamą iš Rusijos, jau kurį laiką žvelgė nepalankiai. „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda patvirtino, kad nuo balandžio mėnesio įmonė atsisakė rusiškų gamtinių dujų, o visos dabar tiekiamos dujos klientams yra gabenamos per Klaipėdos SGD terminalą, daugiausiai iš JAV ir Norvegijos.

„Jau ilgą laiką mažinome rusiškų gamtinių dujų įsigijimą, o nuo šių metų balandžio visiškai jų atsisakėme, tai yra vienas iš būdų padėti užpultai šaliai kovoti – neremti agresorės. Kitos įmonės taip pat gali prisidėti atsisakydamos produkcijos iš Rusijos, taip pat ir išeidamos iš šių rinkų.

Žaliavų taupymas yra kritiškai svarbus siekiant padėti ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai kaip įmanoma lengviau peržiemoti: galime mažinti temperatūrą biuruose, keisti darbo valandas, leisti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, optimizuoti keliones, skatinti darbuotojus į darbą vykti vienu automobiliu ir panašiomis priemonėmis“, – sakė H. Nausėda. Pašnekovas pridūrė, kad „Ignitis grupė“ teikė paramą energetikams, atvykstantiems iš Ukrainos, padėjo įsikurti, dalis ukrainiečių įsidarbino grupės įmonėse.

„Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius Guido Wolfas pritarė sakydamas, kad padėti laimėti karą Ukrainai gali bene kiekviena Lietuvos įmonė, mat jai reikalinga bet kokia pagalba, kokią tik galime suteikti – nuo finansinės iki humanitarinės:

„Kiekviena įmonė, įvertinusi savo galimybes, gali pasirinkti ką nuveikti Ukrainos pergalės labui – padėti pasirūpinti mūsų šalyje esančiais ukrainiečiais, suteikti reikalingų produktų ar finansinės paramos Ukrainoje kovojantiems, paaukoti specialiems fondams ar paskirti laiko savanoriavimui organizacijose, kurios padeda Ukrainai. Mūsų komandos nariai taip pat aktyviai įsitraukia į paramos Ukrainai rinkimo ir pagalbos mūsų šalyje esantiems ukrainiečiams akcijas“.

Tvarūs sprendimai mažina Rusijos pajamas

Viena iš galimybių mažinti Rusijos pajamas iš parduodamos energijos – pasigaminti jos patiems arba sumažinti vartojimą. Nemaža dalis Lietuvos verslų jau kurį laiką vykdo šias priemones.

H. Nausėda pastebėjo, kad šiuo metu kaip niekada aktualu peržiūrėti vartojimą ir jį mažinti. Kuo mažiau gamtinių dujų vartosime Lietuvoje, tuo mažesnis bus jų trūkumas kitose šalyse, kur apsirūpinimas gamtinėmis dujomis šiuo metu yra gerokai sudėtingesnis, lygiai taip pat su elektros energija, kuri, kol kas dar dažnai gaminama naudojant dujas.

„Įmonėms verta optimaliai susiplanuoti ir nustatyti vartojimo režimus ateinantiems metams, stebėti suvartojimą, jo neviršyti. Verta pagalvoti ir apie apšvietimo modernizavimo sprendimus, kurie leidžia reikšmingai sutaupyti. Pradėti savo elektros generaciją įsirengiant saulės elektrinę, stebėti ir analizuoti vartojimą ir pagal galimybes jį mažinti“, – patarė jis.

G. Wolfas pastebėjo, kad nuo pat karo Ukrainoje pradžios Lietuvos įmonės pakankamai aktyviai priiminėjo sprendimus, kad Rusijos pajamos, kuriomis šalis finansuoja priešiškus veiksmus, reikšmingai sumažėtų.

„Tai ir energinių išteklių taupymo, ir perėjimo prie atsinaujinančios energetikos sprendimai. Ne mažiau svarbus ir rusiškų degalų, žaliavų, kitos produkcijos atsisakymas – įmonėms pakankamai greitai reikėjo ieškoti alternatyvių tiekėjų – galime didžiuotis, kad dauguma įmonių veikia vieningai ir principingai. Pastaruoju metu matome, jog energiją taupyti pradėjo ir prekybos centrai, sporto klubai – tai labai svarbios ir sveikintinos iniciatyvos“, – džiaugėsi „Relevan“ tvarumo ir inovacijų direktorius.

Prisidėti galime kiekvienas

Nors gali atrodyti, kad didžiausią įtaką mažinant Rusijos pajamas turi verslai bei energijos tiekėjai, kiekvienas iš mūsų gali prie to prisidėti. Kiekvieno žmogaus kasdien sunaudojama energija didina jos paklausą. Tai turi įtakos kainoms, o kartu ir uždarbio mažėjimui šalims, tiekiančioms mūsų vartojamą energiją.

G. Wolfas kiekvieno gyventojo įnašui iliustruoti pasitelkė lietuvišką patarlę: „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. „Kiekvieno iš mūsų indėlis mažinant elektros, dujų ir kitų išteklių resursus yra reikšmingas, nes taip mažiname Rusijos galimybes finansuoti karą. Turime aiškiai suprasti, jog net jei energinių resursų mūsų šalyje netrūksta, juos taupydami padėsime kitoms ES šalims, kurios yra labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Kitaip sakant, jei kaimynėms reikės paskolinti išteklių – galėsime tai padaryti ir joms nereikės finansuoti Rusijos karo mašinos perkant jų dujas. Šiuo metu ypač svarbus solidarumas visos ES kontekste“, – sakė pašnekovas.

Jam pritarė ir „Ignitis“ atstovas, pabrėždamas, kad konkretaus žmogaus įtaką labai tiksliai paskaičiuoti ir įvardinti būtų sunku, tačiau kuo mažiau naudosime energijos išteklių: dujų, elektros, benzino ar dyzelino, tuo labiau kris jų paklausa, o dėl to mažiau pajamų gaus ir Rusija.

Lietuvos statistikos biuro duomenimis, mūsų šalyje energijos vartojimas mažėja. Galutinis energijos suvartojimas 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,3 proc. Daugiausiai energijos buvo sunaudota transporto sektoriuje, o namų ūkiuose buvo suvartota 26,8 proc. energijos. Transporto sektoriuje 2020 m. sunaudota 4,1 proc. mažiau energijos nei 2019 m., o namų ūkiuose – 0,9 proc. mažiau.