Lietuvoje atliekas tvarko žmonės, tačiau jau yra sukurtas robotas
„EMP recycling“ generalinis direktorius Darius Valeika sako, kad per metus jų įmonė sutvarko per 12 tūkstančių tonų elektronikos atliekų, – jei skaičiuotume pagal bendrą Lietuvos rinką, tuomet tai yra apie 70 procentų.
„Kiekvienas prietaisas, kuris turi integruotą bateriją, akumuliatorių ir juos sunkiau pasiekti, nes suklijuota ar kuo nors užlieta, tampa sunkiau ardomas, sunkiau demontuojamas. Tai reikalauja daug rankų darbo. Vyresnioji karta dar tikrai pamena senuosius mobiliuosius telefonus, kurie netyčia nukritę ant žemės patys beveik išsiardydavo. O šiais laikais norint išardyti išmaniuosius telefonus prireikia cheminių medžiagų klijams tirpinti ir panašiai“, – D. Valeika įvardija, kokių sunkumų kyla perdirbėjų darbe.
Įmonė „Apple“ šiais metais pristatė naują gaminimo strategiją, kurioje numato, kad iki 2030-ųjų metų visi jų produktai turi tapti neutralūs klimatui.
„Tikslas tikrai ambicingas ir jis iškeltas jau prieš keletą metų. Mes stengiamės, kad produkcija būtų kuo labiau žalesnė. Šiais metais išleisti du produktai – du „Apple Watch“ laikrodžiai, pagaminti iš visiškai atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia, kad tiek produkcija, tiek pakuotė, tiek labai daug medžiagų, kurios naudotos pačiam įrenginiui, yra iš atsinaujinančių šaltinių. Net ir Kupertino [miestas Kalifornijoje] būstinė 100 procentų veikia iš atsinaujinančių šaltinių. „Apple“ turi sukūrusi robotą, kuris, tikiuosi, atsiras ir Lietuvoje, – jis automatiškai išrenka, demontuoja įrenginius, nebereikia žmogaus įsitraukimo. Tai pagreitina visą perdirbimo procesą“, – pasakoja „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovas Lukas Gužauskas.
Gamintojai jau galvoja ne tik apie vartojimą
D. Valeika sako, kad tokios žinios išties geros, nes gamintojai ėmė galvoti ne tik apie tai, kaip sudominti vartotoją, bet ir kas nutiks su įrenginiu, kai jis taps atlieka ir reikės perdirbti.
Nors žmonės vis skatinami nebenaudojamus prietaisus ir įrenginius atiduoti perdirbti legaliems tvarkytojams, L. Gužauskas sako, kad kaupia ne tik pavieniai asmenys, bet ir įmonės.
„Telefono naudojimo ciklas yra metai ar dveji, kompiuterio – dveji treji, kartais – ketveri metai. Tenka lankytis įmonėse ir matyti, kad spintos prikrautos senų įrenginių, nors jie turi didelę likutinę vertę, juos galima panaudoti antroje ar trečioje rinkoje, perdirbti ir tinkamas, veikiančias dalis pritaikyti naujiems gaminiams. Kai įmonės laiko tuos įrenginius spintose, jie nuvertėja. Tiek įmonės, tiek IT skyriai dar ne iki galo supranta, kad iš jų galima gauti nemažą vertę“, – dalijasi pašnekovas.
Taupymo ir kaupimo sprendimai
Žmonių kaupimo įpročiai ne ką skiriasi.
„Yra paskaičiuota, kad vidutiniame Europos Sąjungos ūkyje yra apie 72 prietaisus, iš kurių 11 arba sugedę, arba tiesiog nenaudojami. Kiekvienas iš mūsų turime kokių nors prietaisų. Galbūt dar kirba mintis „o gal prireiks“. Juokaudamas sakau, kad tiek gulėdami prietaisai visų pirma užima vietą ir į ten negalima padėti naujų, o, šnekant rimtai, elektronikos atliekose yra iki 50 kartų didesnė vertingų metalų koncentracija nei iškastinėse rūdose. Pats perdirbimo procesas daug ekologiškesnis nei rūdos kasimas. Tos žaliavos, jei bus tinkamai paverstos antrinėmis žaliavomis, gali keliauti toliau į gamybą ir iš jų gali būti gaminami nauji produktai. Kad ir kaip mes čia garsiai bešnekėtume „mažinkime vartojimą“, bet žmonių populiacija didėja, ir būtų nelogiška galvoti, jog staiga visi nustosime naudotis evoliucijos privalumais, kurie pasiekti“, – sako D. Valeika.
L. Gužauskas ragina pasinaudoti galimybe ne tik atsikratyti nebenaudojamu prietaisu, bet dar už jį atgauti dalį pinigų iš gamintojo.
„Tiek fiziniai asmenys gali tuo pasinaudoti, tiek verslai. Turime paslaugą – galite atnešti seną įrenginį, mes jį įvertinsime. Nesvarbu, ar įrenginys veikiantis, ar apdaužytas – padarysime diagnostiką ir suteiksime supirkimo sumą. Tą sumą galite panaudoti naujam įrenginiui įsigyti. Dar turime paslaugą, mažinančią vartotojiškumą.
Kad būtų išlaikyta didelė įrenginio vertė, jį būtų galima panaudoti antrinei rinkai, – atnešate daiktą, mes pagal jo vertę pritaikome nuolaidą, jūs įsigyjate naują ir, jei norite, po metų, dvejų ar trejų vėl atnešate, mes jį įvertiname ir taip toliau. Taip nuolatinis ciklas tęsiasi – jūs įrenginio niekada nepadėsite į spintą ir jis niekada nedulkės“, – pasakoja L. Gužauskas.
Pašnekovas teigia, kad tokia vartojimo grandinė prisideda prie ekologijos, žmogus ar įmonė visuomet gali turėti naujausią įrangą ir vartotojui tiesiog nebereikia sukti galvos, kur dėti senąjį gaminį.
D. Valeika sako, kad yra individualu, kada keisti įrangą, tai tas pats, kaip drabužių ar batų spintų tvarkymas. O po peržiūros jau lieka nuspręsti, ar įrenginys dar gali būti perduotas gamintojui, ar legaliam atliekų tvarkytojui.