Pasak M. Sinkevičiaus, lietuviams dar yra kur pasimokyti taupyti. „Jeigu kalbėti apie tą valstybės turtą, kuriame darbuotojai vykdo savo veiklas, mes matome, kad yra galimybių pataupyti, ypač esant šiai energetinei krizei. Ištekliai yra pabrangę ir vartojimas iki šiol nebuvo sumažėjęs, reikia galvoti kaip taupyti tam, kad valstybės išlaidos būtų kiek įmanoma mažesnės“, – sako pašnekovas.
M. Sinkevičius priduria, kad žmonės dažniau linkę taupyti savo namuose nei darbo aplinkoje, kadangi namų aplinkoje pastebėti taupymo efektą yra lengviau. „Kai taupai namuose, tu greičiau matai tą efektą. Iš karto pastebi, kad kitą mėnesį sąskaita mažesnė, kartais gaunasi toks azartas sutaupyti kažkokią sumą ir tada leisti sau kelionę ar kažką vaikams apmokėti. Darbe tas principas kitoks, nes taupymo naudos nematai. Pavyzdžiui, įstaiga taupo, mažiau naudodama elektros energiją, ji sutaupo 1000–2000 Eur. per mėnesį, bet to asmeninio efekto per darbuotojo prizmę yra mažiau. Tie pinigai lieka valstybės biudžetui, o tai ir yra iššūkis“, – teigia jis.
Pasak eksperto, jeigu tie pinigai grįžtų institucijoms atgal, galimai santykis su taupymu darbuotojams būtų artimesnis.
Kalbant apie taupymo psichologiją, D. Jakučionis pastebi, kad kai kurie žmonės automatiškai taupo, o kai kurie išmoksta tą daryti lankydami seminarus ar skaitydami knygas. Pasak jo, tie žmonės, kurie moka automatiškai taupyti, dažniausiai seka savo tėvų pavyzdžiu.
„Ten yra skirtingi variantai, yra taupuoliai, kurie dažnai vadinami „skrudžais“, kurie nieko sau neleidžia, kur taupymas daugiau yra kančia. O yra žmonės, kurie matė, kad taupymas yra normalus dalykas tam, kad ateityje galima būtų geriau gyventi. Tai nereiškia, kad dabar aš labai pabloginsiu savo gyvenimo kokybę, bet tikrai pagerinsiu ją ateityje“, – teigia jis.
Psichologas priduria, kad yra žmonių, kurie taupo tam, kad tiesiog kauptų ir nenori atsisveikinti su pinigais. Specialistas taip pat išskiria ir žmonių grupę, kuri taupo ir galvoja tuos pinigus galiausiai investuoti. „Ir jie prisiima daugiau rizikos toje situacijoje, bet jų pinigai nenuvertėja“, – kalba pašnekovas.
Vien pataupyti neužtenka
Kaip sako psichologas, jeigu žmogus niekada netaupė, jam tai pradėti bus sunku.
„Tai yra normalus dalykas, kažkoks pokytis, ir tai nėra malonu, bet pirmas dalykas yra pastebėti ir suprasti, kur išleidžiu pinigus. Žmonės sako, kad nėra kur sutaupyti, bet jeigu jie iš tikrųjų pastebėtų, kur išleidžia didžiąją pinigų sumą, jie atrastų mažus dalykus, kur tikrai galima sutaupyti. Ar tiesiog kavos nepirkti, ar galbūt mažiau rūkyti ir iš to tikrai kažkiek susitaupome“, – sako jis.
D. Jakučionis priduria, kad vien pataupyti neužtenka, o nemažiau svarbu yra tai, kaip žmogus elgiasi su pinigais. „Žmogaus psichologija keičiasi tada, kai jis kažką pastebi. Kaip minėjo Mindaugas, kai aš taupau, galiu pastebėti, kur sutaupiau. Ar su ta pačia elektra, šildymu, bet su maistu siūlyčiau netaupyti, nes jeigu pradės prastėti maistas, pradės prastėti fizinė ir emocinė sveikata, tada domino efektas bus ne į gerąją pusę“, – mintimis dalinasi psichologas.