Deja, vartotojų elgesys tampa nuolat augančiu galvosūkiu – verslams siūlant geresnius ir pigesnius čiužinius, žmonės juos keičia vis dažniau.
„Pakeisti vartotojų elgesį – vienas iš būdų išspręsti šią problemą. Neužtenka tik šviesti vartotojus, kad jie perimtų žiedinius elgesio modelius. Jiems taip pat reikia sąlygų ir infrastruktūros, kad iš tikrųjų elgtųsi žiediškai. Taigi, užuot išmetę senus baldus ir čiužinius į sąvartyną, klientai gali juos grąžinti mums, kad sukurtume naujų medžiagų iš mažos vertės atliekų“, – sakė „Ingka Group“ vyriausiasis kūrybinis vadovas Marcusas Engmanas.
Paklaustas, koks yra kitas žingsnis po žiedinės ekonomikos, M. Engmanas atsakė, kad žiedinė ekonomika nesusijusi su etapais. Tai mąstymas, kuris pakeis pasaulį.
„Mes judame į ateitį, kurioje atliekos yra žaliava. Tai – projektavimas iš apačios į viršų ir mąstymas komponentais“, – aiškino jis.
Demokratinis dizainas
IKEA tvarumo ir žiediškumo sąvoka nėra nauja. Įmonės tikslas visada buvo sukurti geresnį kasdienį gyvenimą daugeliui žmonių.
„Esame žemų kainų įmonė. Kai kaina žema, tai reiškia, kad viskas, ką darome, nepalieka nereikalingų atliekų. Tai prasideda projektuojant procesus, kurie nesukuria jokių atliekų. Pavyzdžiui, plokščioje šio baldų gamintojo pakuotėje nėra oro, nes mes nemėgstame gabenti orą. Tai neturi prasmės“, – sakė M. Engmanas.
Turėdama daugiau nei 1 milijardą klientų per metus, bendrovė mato galimybę ir atsakomybę kurti pokyčius, ne tik masinę gamybą, nes dizainas ir tvarumas eina kartu. Bendrovė kuo atidžiau naudoja išteklius, kad padidintų prekių įperkamumą.
Žmonių mąstymo keitimas prasideda gaminant įperkamus produktus. Kaip rašoma straipsnyje, žmonės turi suprasti, iš kur gaunamos medžiagos ir kodėl tai kainuoja. Kaina yra esminė dizaino dalis kartu su keturiais kitais projektavimo principais, kurie taikomi kiekvienam įmonės gaminamam produktui.
Demokratinis dizainas yra įrankis, naudojamas kuriant ir vertinant parduotuvės asortimento gaminius. Jis turi penkis aspektus, įskaitant funkciją, formą, kokybę, tvarumą ir žemą kainą. Kai įsivyrauja pusiausvyra tarp visų penkių, dizainas laikomas demokratišku, o tai reiškia, kad jis pagerina daugelio žmonių kasdienybę.
Bendradarbiavimas ir inovacijos
Kalbant apie bendradarbiavimo vaidmenį žiedinėje ekonomikoje, M. Engmanas remiasi smalsumu ir dosnumu. Kaip pavyzdį jis nurodė projektą „Atelier100“. Šią unikalią iniciatyvą sukūrė didžiausia IKEA franšizės gavėja „Ingka Group“ ir H&M, siekdamos padėti žmonėms įgyvendinti savo novatoriškas idėjas. Suburiant kūrybininkus, gamintojus ir dizaino pramonės ekspertus dėmesys sutelkiamas į vietinio dizaino ir gamybos privalumus.
Pirmąją „Atelier100“ gaminių seriją sudaro vaza, pagaminta iš Londono molio, iškasto iš Temzės upės. Taip pat ir grindų šviestuvas, kuriam naudojamas Londono trinkelių akmuo svoriui ir pusiausvyrai užtikrinti.
M. Engmano nuomone, inovacijos ir tvarumas žengia koja kojon ir reikalauja bendradarbiavimo siekiant ilgalaikės sėkmės. Mediena, seniausia baldams gaminti naudojama medžiaga, yra labai svarbi įmonės gamyboje. Norint ją naudoti tvariai, reikalingas ypatingas santykis su gamta.
„Švedijoje, iš kur aš esu kilęs, gamta atsispindi tavo veide. Nuo mažens mokomasi, kaip įtraukti gamtą į savo kasdienį gyvenimą ir kaip ieškoti maisto, kad pripildyti savo sandėliuką“, – sakė jis.
Anot įmonės atstovo, technologijos – dar vienas svarbus žiedinio mąstymo elementas.
„JAV pristatėme „IKEA Kreativ“ – naują programėlės dalį, kuri padeda žmonėms kurti savo erdvę naudojant virtualią ir mišrią realybę. Žmonės gali fotografuoti savo kambarius ir nuskaityti juos programėlėje, kur galima valdyti savo senus arba naujus baldus. Galima išbandyti virtualiai, užuot pirkus daiktus ir siuntus juos atgal, jei netinka“, – sako M. Engmanas.
Nors įmonės čiužinių perdirbimo sprendimas vis dar kuriamas, daugybė novatoriškų partnerysčių ir tvarios iniciatyvos yra pavyzdžiai, kaip galima pakeisti elgesį, gamybą ir procesus, kad šie kurtų žiedinį mąstymą, kuris paskatins ateities ekonomiką.
Straipsnis parengtas pagal https://news.sap.com/2022/11/ikea-circular-economy-consumer-behavior-change/.