Naudą supranta dar ne visi
Kauno technologijos universiteto (KTU) dizaino centro vadovė, viena iš šio projekto iniciatorių dr. Rūta Valušytė sako, kad platforma naudinga tiek įmonėms, tiek privatiems asmenims, tiesa, pašnekovė teigia, kad ne visos įmonės dar supranta žiedinės ekonomikos naudą.
„Kai kurios įmonės galbūt visiškai neturi jokių žinių ir tuo nesidomi, o kai kurios (ką matome ir Lietuvoje) tuo ypač domisi ir deda pastangas padaryti produktus labiau „žiediškus“ bei tvarius. Kol kas turbūt ne visi tai supranta kaip būtinybę, tačiau viena dedamųjų yra Europos Sąjungos direktyvos – labai greitai iš įmonių šiuo aspektu bus reikalaujama vis daugiau. Be to, patys vartotojai pradeda reikalauti tvaresnių sprendimų, tai tiesiog tampa būtinybe konkurenciniam pranašumui išlaikyti“, – sako R. Valušytė.
„Ekologijoje negalima naudoti jokių cheminių trąšų, tik organines – gyvulininkystės sektoriaus atliekas. Tai jau yra vienas žiedas, kaip pačios žemės ūkio šakos esmė, o mūsų atveju visa tai turime vienoje įmonių grupėje. Be to, dar turime ir akivaizdžią ekonominę naudą, ne tik tvarumo. Kitas žingsnis, kurį mes dabar žengiame, vystome daugiau nei dvejus metus, – energetinė dalis. Tai biometano gamyba, kas yra žaliausias kuras, – naudojimo ciklu kompensuoja daugiau emisijų, nei pats sugeneruoja. Šis kuras vėlgi bus gaminamas iš gyvulininkystės ir augalininkystės organinių atliekų. Užuot tas metanas išgaruotų į atmosferą ir dar labiau prisidėtų prie šiltnamio efekto, jis panaudojamas kaip kuras. Tai žiedinis produktas, naudojamas tame pačiame žemės ūkyje, – pvz., traktorius, kuris varomas biometanu ir elektra“, – G. Judzentas pasakoja apie jau įgyvendintus ir kuriamus žiedinės ekonomikos sprendimus.
Visa informacija vienoje vietoje: siūlo ir mentorių pagalbą
Pašnekovas neslepia, kad nauji sudėtingi sprendimai turi ir savo kainą, tad noras padaryti viską kaip galima greičiau ne visuomet įgyvendinamas taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Dabar derinama ir jau paskutinė stadija serijinės šių traktorių gamybos. Artimiausiu metu mes juos pristatysime visuomenei ir kitais metais įveiklinsime savo ūkiuose, toliau testuosime, bandysime, tobulinsime, ir ūkininkai galės naudoti savo ūkiuose“, – sako G. Judzentas.
Tie, kurie savo veikloje nori vadovautis žiedinės ekonomikos principais, tačiau galbūt dar ne visai žino, kaip tai padaryti, pasinaudoję platforma „Circuloop“ gaus visą reikalingą informaciją ir pagalbą:
„Mes siūlome keturių mėnesių programą, kurios metu įmonėms padės mentoriai ir įvairių disciplinų ekspertai, kadangi žiedinė ekonomika reikalauja tarpdisciplininių žinių. Per šiuo keturis mėnesius įmonės, kurios užsiregistruos ir bus atrinktos dalyvauti programoje, turės aštuonis susitikimus – tematinius, praktinius. Dar vyks trys renginiai, skirti idėjoms pristatyti, dalintis. Bus papildomų asmeninių konsultacijų“, – pasakoja R. Valušytė.
G. Judzentas teigia, kad žiediškumas verslui yra net ne tikslas, o priemonė, kaip pasiekti tikslą – mažinti žalingą poveikį aplinkai ir spręsti didžiausią šių dienų problemą.
„Emisijos sukelia klimato kaitą, tad tiesiog reikia naudotis tomis galimybėmis. Tai – ir inovacijų paskata. Kai susimąstome apie žiediškumą, esame priversti daryti sprendimus; tikiuosi, kad šis puikus projektas kitoms įmonėms irgi padės to siekti“, – pasukti inovacijų keliu linki pašnekovas.