Taupymo tema daugeliui lietuvių tampa vis sudėtingesnė – panašu, kad infliacija dar nepasiekė piko, maisto produktų kainos kyla kone kasdien. Tad kaip taupyti, kai išlaidų gerokai daugiau? SEB banko asmeninių finansų ekspertė atskleidžia, kad atsidėti įpratę ir tokio įpročio neturintys žmonės savo pajamas bei išlaidas mato skirtingai, mat tai labai daug lemia žmogaus įpročiai.
„Nepriklausomai nuo to, kokį laikotarpį mes išgyvename, – ar sunkmetį, ar ne, jei paklausite žmogaus, kuris neturi įpročio kaupti ar taupyti, atsidėti, jis sakys tą patį: kainos kyla, nėra iš ko taupyti. Ir taip bus visada, – sako SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė. – Tyrimai rodo tą patį. Tie, kurie neturi įpročio taupyti, visada įvardija tą pačią priežastį – „neturiu, iš ko“. Kad išsiugdytume įprotį, turime atlikti vieną labai svarbų pratimą. Ypač šiandien, kai dabar toks nerimastingas laikotarpis, kai kalbama, kad galimai ateina krizė. Pratimas labai svarbus kiekvienam atlikti šiandien – tai yra įsivertinti arba atlikti savo išlaidų inventorizaciją, galų gale pasižiūrėti, kokios tos išlaidos.“
S. Strockytė-Varnė sako, kad tik įvertinus savo išlaidas galima aiškiai susidėlioti, kurios iš jų yra būtinosios, – už ką privalu sumokėti, nepriklausomai, ar keisis kainos, ar ne. Tik atlikus savo pajamų ir išlaidų auditą žmogus aiškiai gali sau įvardyti, kokia tikroji privalomųjų išlaidų suma, taigi, anot pašnekovės, aiškiai galima įvertinti, kurioje srityje galima sutaupyti ir kiek pinigų galima atsidėti ateities finansiniam saugumui užtikrinti.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė sako, kad drastiškų priemonių imtis nereikia: išlaidų asmeniniam poilsiui, pramogoms kažkiek turi likti.
Psichologas Edvardas Šidlauskas pastebi, kad į taupymą reikėtų žiūrėti ne kaip į savaiminį tikslą, nes taupymas vien dėl taupymo niekam negali patikti.
„Reikia žiūrėti į priekį. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės, – yra šimtas ūkininkų, jie truputėlį atsideda nuo pelno ir žino: jei vienas ir sudegs, vis tiek bus išsaugoti jų verslai ar ūkiai. Taigi pats esi draudimo fondas, pats sau kažkiek atsidedi, kad sunkiu laikotarpiu ar kokiu kitu atveju turėtum pinigų. Jei matome taupymo naudą, tikslą, jei taupome kam nors konkrečiai (mašinai, namui, kelionei), tuomet yra lengviau. Jei taupysime tik dėl taupymo, tuomet, be abejo, nematysime prasmės, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, bus tik kančia, savęs ribojimas. Kam tai gali patikti?“ – sako psichologas.
Anot E. Šidlausko, taupymo įpročių ugdymas nesiskiria nuo mitybos įpročių ugdymo – rinktis ledus, cukrų ar valgyti sveikai. Psichologas sako, kad bet kokia saviugda turi prasmę nepasiduoti impulsui, saviugda užsiimantis žmogus gyvenime mato platesnį veikimo meniu: „Gal ir faina, bet nelabai naudinga, o, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, aš turėsiu daugiau naudos.“ Visgi nėra viskas itin paprasta.
„Sunkiausia klausyti proto balso. Mes turime juslinę prigimtį, mums reikia pramogų, nes širdžiai neįsakysi – meilė, pyktis, kūnas irgi savo reikalauja. Ir ne tik pramogų, skanėstų, maisto. Reikalinga pamaitinti save ir emociškai, bet, kita vertus, reikia suprasti, kad tas emocinis pradas stipresnis už racionalų, už logiką, ir čia kyla ta didžioji kova. Laikui bėgant, prijaukinam tą „padarą“ ir reikia mažiau valios, tampa lengviau tai daryti“, – apie emocinę ir psichologinę taupymo pusę kalba psichologas.
Ugdantiems valią psichologai rekomenduoja neplakti savęs už paslydimus. Pavyzdžiui, jei laikomasi tikslingo mitybos plano, suvalgius pyrago gabalą nereikia savęs smerkti. Taip pat reaguoti siūloma ir išleidus kiek daugiau pinigų, nei planavote, – nesmerkti savęs, tačiau kuo greičiau pasistengti grįžti prie tikslo.
„Jei žmogus paslydo, galima gulėti baloje ir verkti, o galima atsistoti ir eiti, kur ėjai. Taigi aš skatinčiau savarankiškumą – jei pažeidei kelių eismo taisykles, važiavai per raudoną, tai nebūtina vėl per raudoną važiuoti, turi galimybę visada rinktis žalią“, – paaiškina E. Šidlauskas.
S. Strockytė-Varnė pritaria, kad saviplaka ar sau keliami neįmanomi tikslai, lūkesčiai į tikslą neveda.
„Galima pradėti taupyti nuo 10, 20, 50 eurų – labai svarbus tas įpročio ugdymas, tai daug svarbiau nei pati suma. Tada nereikės savęs plakti, o atsidėti po 10 ar 20 eurų, tikėtina, bus įmanoma“, – SEB asmeninių finansų konsultantė siūlo sau kelti realius lūkesčius.
Be to, rekomenduojama susikurti psichologiškai saugią taupymo vietą, kad būtų mažiau pagundų po ranka esančius pinigus paimti užėjus norui paišlaidauti.
„Pirmas ir pagrindinis patarimas – vos gavus pajamas sumokėti sau. Geriausia atsidėti į visiškai atskirą sąskaitą ir neturėti tos sąskaitos kortelės, kad negalėtumėte paimti atidėtų pinigų. Siūloma įvairių motyvuojančių paslaugų – galima susikurti savo taupymo tikslą, galima įsidėti nuotrauką, kuri motyvuoja, pavyzdžiui, atostogos, ir panašiai. Visus tuos smulkius dalykus, kurie jus motyvuoja, reikėtų pasidaryti, – šiandien variantų tikrai labai daug. Ir padaryti tai pačioje mėnesio pradžioje – vos gavus pajamas“, – S. Strockytė-Varnė rekomenduoja atrasti sau aktualiausią taupymo būdą.