Visų pirma, kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, darbo ginčais laikomi ginčai, nesutarimai, kurių ir objektas, ir šalys yra susijusios su Darbo kodekse (DK) reglamentuojamais santykiais.
„Individualus darbo ginčas dėl teisės – tai nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ginčai gali kilti bet kuriuo darbo santykių metu. Tam tikrais atvejais ginčai galimi ir ikisutartiniuose santykiuose, pavyzdžiui, asmeniui manant, kad jis nebuvo priimtas į darbą dėl diskriminacinių priežasčių“, – aiškina pašnekovas.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio ginčai įprastai kyla dėl tam tikrų pareigų nevykdymo: „Tokių kaip neatsiskaitymas laiku, neteisėtas atleidimas ir kt. Bet būna ir ginčų dėl netinkamo teisės normų ar sutarties netinkamo interpretavimo.“
Vis dėlto, kancleris „Delfi“ anksčiau yra sakęs, kad dažniausiai ginčai, nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DGK), veikiančioje prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VDI), yra susiję su darbo užmokesčiu. Tokie ginčai metai iš metų sudaro didžiausią dalį visų nagrinėjamų ginčų. Tą rodo ir praėjusių metų statistika: „Absoliuti dauguma, apie 74 proc., reikalavimų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, gauti 11702 reikalavimai dėl darbo užmokesčio išieškojimo.“ Daugiau šia tema skaitykite ČIA.
Kalbėdamas apie tai, kokias teises ir pareigas turi darbdavys ir darbuotojas ginčų metų, Š. Orlavičius aiškina, kad darbo sutarties sąvoka apima pagrindines darbuotojo ir darbdavio pareigas (atitinkamai ir teises), kurias galima skirstyti į dvi grupes.
„Darbdavio pareigos yra suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, sudaryti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime ir įsipareigoti mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Darbuotojo pareigos yra dirbti darbą pagal tam tikrą specialybę, kvalifikaciją ar pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai.
Darbuotojo ir darbdavio teises bei pareigas reglamentuoja bendrieji DK numatyti reikalavimai, tarpusavio elgesio principai. Be kita ko, tam tikros teisės ir pareigos gali būti įtvirtintos ir vidaus teisės aktuose, o ginčai Darbo ginčų komisijoje (DGK) nagrinėjami ir laikantis Civilinio proceso kodekso reikalavimų. Kilus nesutarimui tarp darbuotojo ir darbdavio (darbo ginčui), toks ginčas nagrinėjamas DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka“, – aiškina jis.
Ginčų nagrinėjimo apimtys išlieka panašios
Paklaustas, ką rodo praktika – kaip dažnai konfliktas išsprendžiamas darbuotojo naudai ir ar dažnai tokie ginčai pasiekia teismą, galbūt jų nagrinėjimas nutrūksta dėl įrodymų trūkumo, pašnekovas visų pirma pabrėžia, kad pagal priimtus DGK sprendimus darbo bylose, tendencijos išlieka panašios, palyginti su pastaraisiais laikotarpiais.
„Pagal praeitų metų statistiką – iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 40 proc. buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. reikalavimą tenkinant arba tenkinant iš dalies. Apie 22 proc. reikalavimų buvo išspręsta taikos sutarties sudarymu. 2023 m., palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos – 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur (2022 m. – 8,05 mln. Eur), iš kurių 10,09 mln. Eur (2022 m. – 7,9 mln. Eur) darbuotojų naudai, 0,14 mln. Eur (0,13 mln. Eur) – darbdavių naudai. Taigi, aptariamu laikotarpiu, palyginus su 2022 m., išieškotinos sumos padidėjo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Remiantis statistika, 2023 m. teismuose buvo nagrinėjama apie 4,3 proc. (2022 m. – 4,5 proc.) darbo bylų, išnagrinėtų DGK. Kiekvienas ginčas individualus ir negalima detalizuoti, ar reikalavimai netenkinti, nes nebuvo įrodymų, ar dėl to, kad [skundas, aut. past.] apskritai nepagrįstas“, – aiškina pašnekovas.
Vis dėlto, Š. Orlavičius pabrėžia, kad visuomet šalys turėtų stengtis spręsti savo nesutarimus tarpusavyje, tačiau jei nutiktų taip, kad to padaryti nepavyksta, galima kreiptis į DGK arba VDI. Tačiau tam reikia įrodymų.
„Kreipiantis į VDI ar DGK, šalys turi pateikti savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, darbo sutartį, vidaus tvarkas, papildomus susitarimus, atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus“, – sako jis.
