Vadovas aiškiai leido suprasti, kad išeiti po darbo namo – prastas sprendimas
„Į įmonę atėjau 29-erių. Tai, aišku, nebuvo mano pirmas darbas ir dirbti aš pripratusi, mano suvokimu, čia to ir einame – dirbti, o ne per dieną kavą gerti ir laukti, kol grįšime namo. Ankstesnėse darbovietėse tikrai būdavo nemažai veiklos, bet niekada nesusidūriau su spaudimu likti po darbo valandų. Šioje įmonėje supratau, kad darbuotojo kokybė didele dalimi matoma iš to, kiek jis pasiryžęs neatlygintinai dirbti ne darbo laiku. Apie išėjimą vidury dienos ar vakarop asmeniniais reikalais čia niekas net nesvarsto. Pavyzdžiui, yra įprasta nesinaudoti vadinamaisiais „mamadieniais“. Moterys turi teisę juos pasiimti, bet neima. Dirbti iki 19:30–21 valandos – irgi normalu. Net ne normalu, o pageidautina ir sveikintina. Vadovas ne sykį yra pasakęs tokių frazių: „šeimoms yra savaitgaliai“, „kiek reikės – tiek ir dirbsim“, „nieks karjeros nepadarė šeštą pakilęs nuo stalo“ ir t. t.“
Laura sako kentusi tokias darbo sąlygas, nes pats darbo pobūdis jai patiko, moteris tikėjosi, kad šiek tiek laiko padirbus, įgavus vadovų pasitikėjimą jos žiniomis vadovybė nebus tokia griežta dėl to, kiek laiko praleidžiama darbe. Visgi, situacija nesikeitė – darbo laikas baigiasi, visi toliau darbuojasi, o apie mokėjimą už viršvalandžius nėra nė kalbos. „Dvejus metus taip dirbau. Ne kasdien, bet apie 80 procentų laiko darbe užtrukdavau kaip ir kiti. Kažkada grįžau namo 19:30 val., vadinasi, išėjau iš darbo apie 18:50 val., o iš tiesų darbo laikas baigiasi 18:00 val. Vyras išsižiojęs paklausė, kaip aš čia tokia ankstyva. Beje, pas mus atėjo nauja kolegė, bet po bandomojo laikotarpio su ja buvo atsisveikinta. Aš savo ausimis girdėjau vadovų pokalbį: „Gabi, bet labai jau namo lekia.“ Ta moteris turėjo du vaikus, tad normalu, kad 18 val. pasibaigus darbui ji lėkdavo namo. Net ir neturint vaikų normalu norėti namo, kai jau ateina laikas. Bet įmonėje darbo daug, jis niekada nesibaigia, tad visi ir dirba ilgai. Kai kurie kolegos į darbą nešdavosi vieną dėžutę pietų, o kitą – vakarienės. Suprask, ir vakarieniaus darbe.“
Paskutiniu lašu tapo vadovo replika
Laura susidūrė su didelėmis skrandžio problemomis, labai paūmėjusiu refliuksu, be to, moteriai niekaip nepavyko pastoti. „Ir dėl skrandžio, ir dėl pastojimo buvo daryti visi įmanomi tyrimai, – medikų verdiktas visada būdavo tas pats: stresas, per daug streso, per mažai poilsio.“ Paskutinis lašas moters kantrybės taurėje buvo įvykis vieną darbingą penktadienį: Laura pakilo nuo kėdės 18 valandą, nes 18:30 namuose turėjo būti svečių, ir iš vadovo, einančio pro šalį, sulaukė replikos: „O tu kur susiruošei?“
„Pasakiau, kad turiu planų, ir išėjau, dar spėjau pamatyti nepasitenkinimo perkreiptą vadovo veidą. Tada supratau, kad šioje darbovietėje ribų nebuvo, nėra ir nebus. Jei atvirai, verkiau visą kelią iki namų. Tikrai labai daug savęs – laiko, žinių, pastangų – atidaviau tai įmonei. O galiausiai vis tiek lieku vertinama pagal tai, ar vakaroju darbe. Supratau, kad noriu būti labiau ir teisingiau vertinama. O galiausiai noriu tiesiog pailsėti ir padidinti mūsų šansus susilaukti kūdikio. Grįžusi namo pasakiau vyrui, kad pirmadienį įteiksiu prašymą išeiti iš darbo. Pirmas jo žodis buvo „pagaliau“, – dabar jau juokdamasi pasakoja Laura, ant rankų sūpuodama keturių mėnesių kūdikį. Pastoti pavyko kone iškart palikus toksišką darbo aplinką.
Jei dirbate ilgiau be darbdavio žinios ar paliepimo – tai nelaikoma viršvalandžiais
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjos, vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės-Dulkės, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandžiai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.
„Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai: darbas dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Taigi, tai atvejais, kai darbuotojai patys nusprendžia padirbėti ilgiau, kad atliktų darbus, nors darbdavys prašymo ar nurodymo nebuvo išreiškęs, toks laikas nebus laikomas viršvalandiniu darbu, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir išaiškinimo dėl viršvalandžių požymių.“
Anot specialistės, gali būti įvairių situacijų, kai dėl viršvalandinių darbų kreipiamasi į VDI su skundu (pavyzdžiui, dirbami darbai be darbuotojo sutikimo) ar yra kitų aplinkybių, kai gali būti fiksuojamas pažeidimas. Tačiau dažniausiai tokie nesutarimai patenka į Darbo ginčų komisijos (DGK) statistiką kaip ginčai dėl neišmokėto užmokesčio.
„Paprastai asmenys nesikreipia, kol už viršvalandinį darbą yra atlyginama, na, o negavus užmokesčio tokie ginčai nagrinėjami ginčų komisijoje, kur ir nustatoma, ar buvo sumokėta, ar iš tiesų buvo darbdavio nurodymas ir ar tokį laiką galima kvalifikuoti kaip viršvalandinį darbą. 2023 m., kaip ir anksčiau, išliko stabili tendencija, kad absoliuti dauguma (apie 74 proc.) darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi ir ginčai, kylantys dėl sumokėjimo už viršvalandinį darbą, patenka į šią statistiką. 2023 m., palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos – 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur (2022 m. – 8,05 mln. Eur), iš kurių 10,09 mln. Eur (2022 m. – 7,9 mln. Eur) – darbuotojų naudai, 0,14 mln. Eur (0,13 mln. Eur) – darbdavių naudai. Tad aptariamu laikotarpiu, palyginus su 2022 m., išieškotinos sumos padidėjo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.“
Paaiškino, kaip mokama už viršvalandžius: situacijos skirtingos
Vyriausiosios darbo inspektorės teigimu, atlikti viršvalandinius darbus darbdavys paprastai gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius nereikia keletu atvejų: kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms, likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes; būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai; tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Mokėjimą už viršvalandžius numato Darbo kodekso 144 str.: už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis; už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, arba viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis.
Taip pat darbuotojas rašytiniu prašymu gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pvz., jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas, padaugintas iš 2, pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, – taip darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu. Šiuo atveju už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą poilsio dieną nemokama, o mokama (darbo užmokesčiu) už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Dėl pažeidimų galima kreiptis ir viešai, ir anonimiškai
„Jei darbdavys nesumoka už viršvalandžius, darbuotojas turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbovietė. Darbo ginčų komisijų kontaktus bei prašymo darbo ginčų komisijai formą galima rasti internetiniame puslapyje www.vdi.lt, skyriuje „Formos“ (Nr. 19). Pažymėtina, kad prašymo darbo ginčų komisijai forma nėra anoniminė“, – paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Visgi yra būdas teisybės ieškoti ir anonimiškai. Pasak VDI atstovės, jeigu darbdavys galimai pažeidė darbo teisės normas, pvz., darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nesilaiko darbo ir poilsio režimo ar pan., darbuotojas gali su rašytiniu skundu bei įrodymais kreiptis į VDI dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Jeigu į VDI kreipiamasi su skundu, tai pasikreipusio asmens tapatybė darbdaviui nėra atskleidžiama. Jeigu kreipiamasi į DGK, nagrinėjamas darbo ginčas pagal pareikštus reikalavimus, į kurį kviečiamos abi šalys, ir priimamas sprendimas, pvz., dėl prašomų priteisti darbuotojui tam tikrų sumų.
Net norint dirbti viršvalandžius ir už tai gauti pinigų, galioja griežti ribojimai
Net abipusiu sutarimu dirbami mokami viršvalandžiai turi tam tikrų apribojimų. I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, viršvalandžiai ribojami siekiant užtikrinti tam tikrų darbuotojų grupių saugą ir sveikatą.
„Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta, kad nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams atlikti be jų sutikimo draudžiama. Viršvalandžiai gali pabloginti šios grupės darbuotojų sveikatą, todėl joms viršvalandžiai ribojami labiau nei kitiems darbuotojams. Taip pat asmenys su negalia gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik tada, kai jiems to daryti nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik su jų sutikimu. Darbdaviai, planuojantys tokių darbuotojų darbo laiką, turėtų atsižvelgti į jų negalią.“
Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.
„Bet kokiu atveju, dirbant viršvalandinius darbus, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, t. y. maksimalus darbuotojo darbo laikas per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį; negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas; vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos; kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas; jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos“, – komentuoja specialistė.
Tvarkos nesilaikantiems darbdaviams gali tekti ploninti pinigines
Kas gresia darbdaviams, kurie nepaiso su viršvalandžiais susijusių taisyklių? Pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnis nustato darbdavių atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, pvz., kai darbdavys nedeklaruoja (neįtraukia į apskaitą) viso darbuotojo dirbto laiko (dirbtų viršvalandžių), toks pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 Eur iki 1400 Eur.
Taip pat Darbo kodekse nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 Eur iki 1450 Eur. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Tyčinis Darbo kodekso, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į finansinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 Eur iki 6000 Eur (Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnis).
Yra ir sveikintinų pavyzdžių: moka tiek pat, bet dirbti reikia trumpiau
Pandeminiu laikotarpiu išpopuliarėjus darbui iš namų, kalbant apie darbo ir poilsio režimo išsaugojimą, kyla papildomų grėsmių: nors, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, VDI neturi duomenų, kad nuotolinis darbas prisidėtų prie ginčų dėl dirbtų viršvalandžių skaičiaus augimo, visgi dirbant iš namų kartais sunkiau kontroliuoti ir stebėti, kiek ir kuriuo metu darbuotojas dirba.
„Darbo iš namų plėtra gali sukelti daugybę iššūkių dėl darbo ir poilsio pusiausvyros palaikymo. Taigi riba tarp darbo ir asmeninio laiko gali išblukti, nes darbuotojai kartais jaučia didesnį spaudimą būti nuolat pasiekiami ir prireikus atlikti darbo funkcijas. Tai gali priversti juos dirbti ilgiau, nei numatyta ar būtina, nes sunku atskirti darbo ir asmeninį laiką dirbant nuotoliniu būdu“, – komentuoja specialistė.
Visgi, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbo ir poilsio režimą aiškiai apibrėžia ir saugo įstatymai, o teisę į darbuotojo poilsį kai kurios darbovietės siekia užtikrinti net labiau, nei reikalaujama: „Pastebėtina, kad kai kurie darbdaviai netgi sumažina darbuotojo darbo laiko normą ir palieka tą patį užmokestį.“
