Prireikė daugiau nei visų šeimos santaupų
„Kai išgirdome diagnozę, tai buvo tik beprasidedantis košmaras, persipynęs su kasdieniu džiaugsmu išgyvenus dar vieną dieną. Kaip mes tuo laiku gyvenome, šiandien atsimenu lyg per sapną, kuris truko kiek daugiau nei dvejus metus“, – sunkiai renka žodžius savo 39 metų vyrą neseniai palaidojusi Milda. Jos vyrui Andriui buvo nustatytas skrandžio vėžys.
Tam, kad vyras išgyventų taip ilgai, prireikė ne tik visų šeimos santaupų. Milda sako esanti dėkinga, kad vyras buvo atsakingas ir dar kelis metus iki ligos, visą šeimą buvo apdraudęs visais įmanomais draudimais. Kelių tūkstančių eurų draudimo išmoka jiems buvo itin aktuali ir padėjo išspręsti nemažai kilusių iššūkių. „Norint gauti visokeriopą pagalbą, reikia susimokėti. Vieniems daugiau, kitiems – mažiau. Mūsų atveju, tai kainavo daug, nes darėme viską, kad tik Andrius kuo ilgiau būtų šalia, o tai reiškia ne tik darėme visas galimas ir reikalingas procedūras, vyras vartojo geriausius vaistus, valgė kiek įmanoma kokybiškesnį maistą, jam nuolat buvo teikiama psichologinė pagalba, terapijos, reabilitacijos, kurios tokiems ligoniams yra be galo svarbios. Psichologo paslaugų reikėjo ne tik vyrui, jos iki šiandien vis dar reikia man ir mūsų vaikams“, – sako Milda.
Savo pačių labui patariama draustis kuo didesne suma
Draudikai sako dažniausiai susiduriantys su tokiais atvejais, kai asmens draudimu susidomima tik po skaudžių diagnozių, kuomet būna jau per vėlu draustis. „Tokios sunkios ligos, kaip vėžys, nesirenka nei laiko, nei žmonių, nei jų amžiaus. Suvokus, kad sergi, neretai užklumpa finansiniai rūpesčiai ir našta, kurios ne visi gali pakelti. O juk ji galėtų būti gerokai mažesnė, jei žmonės brangintų save ir savo artimuosius pasirinkdami paprasčiausią būdą – draudimą. Tai nėra jokia prabanga, tai – būtinybė ir kasdienybė. Sirgti, negaunat geriausios reabilitacijos, kuri tuo metu taip reikalinga, nenorėtų niekas“, – sako „BTA“ Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Pasak „BTA“ atstovo, išmokos suma, susirgus bet kuria iš kritinių ligų (insultas, infarktas, vėžys ir kt.) yra mokama priklausomai nuo pačio asmens pasirinktos draudimo sumos. Kuo didesnė suma pasirenkama, tuo didesnė išmoka yra mokama.
„Išmoka susirgus kritine liga gali siekti nuo 1 000 iki 7 000 Eur, ir ji skirta apdraustajam, kad šis galėtų ramiai reabilituotis ir greičiau atgauti jėgas“, – teigė K. Grizickas.
Asmens draudimo išmoka nėra apmokamos gydymo išlaidos
„Susirgus šia ar kita taisyklėse nurodyta kritine liga yra išmokama vienkartinė draudimo išmoka, kurios dydis atitinka sumą, kurią asmuo pasirinko apsidraudęs šia rizika. Viskas, ką reikia daryti, – pranešti draudimo kompanijai apie ligą, o draudimo kompanija pasirūpins, kad išmoka jus pasiektų kuo greičiau“, – patikina R. Grizickas.
Psichologinė ligonio būsena taip pat labai svarbi sergant tokiomis sunkiomis ligomis. „BTA“ atstovas patikina, kad apsidraudus kritinių ligų rizika ir kartu pasirinkus psichologinės pagalbos riziką, susirgus kritine liga bus apmokamos ir psichologo konsultacijos.
Sulaukus ligos, bus per vėlu rūpintis draudimu
Pasak R. Grizicko, pagal draudimo sąlygas, asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, turi nurodyti, ar neserga bet kuria iš taisyklėse nurodytų kritinių ligų, ar neturi kokių nors rizikos veiksnių. Taip pat draudimo taisyklėse, sudarius naują draudimo sutartį yra nurodytas 90 dienų laikotarpis, per kurį diagnozavus kritinę ligą, išmoka nebus mokama. Pratęsiant asmens draudimo sutartį kitiems metams, ši taisyklė jau nebegalioja.
„Visi žmonės turi mažesnę ar didesnę tikimybę susirgti tokia liga, to nuspėti neįmanoma. Iš savo pusės mes rekomenduojame maksimaliai pasirūpinti savo sveikata ir apsidrausti asmens draudimu. Juk dauguma mūsų, užgriuvus tokiai nelaimei, norėtų jaustis bent šiek tiek saugiau“, – tuo tikras „BTA“ atstovas.