Skaudi nelaimė miške vyrui buvo lemtinga: niekam to nelinkėčiau
Kaip pasakoja kelininku dirbęs Algirdas, po miške patirtos traumos į darbą grįžti jis nebegalėjo – skausminga patirtis negrįžtamai pakeitė vyro gyvenimą.
„Aš turiu 20 hektarų nuosavo miško. Vieną kartą atsivežėm talkos ir kirtom medžius. Aš esu stalius, mėgstu meistrauti, tai kasmet pasirūpinu mediena. Kasmet važiuodavom kirsti medžių, tai į savo mišką, tai į draugų. Visada laikomės saugumo reikalavimų, bet nelaimės tąkart tai nepadėjo išvengti“, – darbingumą jam kainavusią dieną prisimena vyras.
Tą kartą Algirdas su draugais krovė nupjautus medžius į atvirą miškovežį, kai netikėtai vienas rąstas užvirto ant vyro ir jį prispaudė. Anot jo, tokio skausmo anksčiau jis nebuvo patyręs.
Po patirtos nelaimės vyrui buvo nustatytas neįgalumas ir netekto darbingumo lygis. Nors šiandien vyras finansine padėtimi nesiskundžia, jo manymu, jauną žmogų toks atsitikimas išties galėtų palaužti.
„Laimė, kad jau nedaug liko iki pensijos, turiu darbo stažą, tai finansiškai nėra taip sunku. Bet jei tokia nelaimė nutiktų jaunam žmogui, būtų labai sunku. Vaikai jau užaugę, žmona dirba fabrike. Tai pinigų kaip ir užtenka. Svarbiausia, kad atsigavau po tos nelaimės“, – teigia Algirdas.
Tapus nedarbingu, priklauso netekto darbingumo pensija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 m. pabaigoje mūsų šalyje netekto darbingumo pensijos buvo mokamos 236 tūkst. gyventojų, o darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 158 tūkst.
Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų, tačiau daliai atvejų priklauso ir asmenys, darbingumo netekę dėl patirtų traumų.
Netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo asmens darbingumo lygio, įgyto stažo, apskaitos vienetų skaičiaus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo Tarybos patvirtintų apskaitos vieneto vertės ir bazinės pensijos dydžių.
Apsidraudusiems skiriama išmoka nuo kelių tūkstančių eurų
Tapus nedarbingu ir praradus iki tol buvusį įprastą pajamų šaltinį, išmoka skiriama ir apsidraudusiems papildomai. Kaip teigia BTA Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, įmonė kasmet tokių atvejų skaičiuoja iki 10.
Anot R. Grizicko, išmokos dydis priklauso nuo to, koks netekto darbingumo lygis nustatytas ir kokią draudimo sumą yra pasirinkęs asmuo. Ji gali siekti nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Traumos, po kurių asmuo tampa nedarbingas, nesirenka žmogaus pagal kokius nors išreikštus ypatumus, kriterijus. Visi žmonės turi tikimybę patirti traumą ir tapti nedarbingais. Tačiau matydami atskiras istorijas, galime išskirti, jog visgi didesnė rizika atsidurti tokioje situacijoje yra tiems, kurie patys dažniau rūpinasi aplinka savo sodybose, nuosavuose namuose, pavyzdžiui, nevengia imtis stogo perdengimo darbų“, – pastebi BTA Asmens draudimo produktų vadovas.
R. Grizicko teigimu, bendrovėje fiksuotas ne vienas atvejis, kai noras savarankiškai atsinaujinti stogo dangą pakeitė žmogaus gyvenimą: jis krito, susižeidė stuburą ir po ilgo gydymo tapo nedarbingu.
„Net ir atliekant tokį paprastą darbą, kaip malkų kapojimas, tikimybė stipriai susižeisti yra ne tokia ir maža. Netekto darbingumo atvejų pasitaiko ir įvairiose gamybos įmonėse, tad čia dirbantys asmenys taip pat galėtų būti priskiriami labiau rizikuojantiems. Na, ir galiausiai, eismo įvykiai. Niekas nėra nuo jų apsaugotas, nei pėsčiasis, nei keleivis, o juolab – vairuotojas“, – pagrindines rizikas nurodo R. Grizickas.