Nori dirbti iš namų
Bendrai darbas iš namų darbuotojus veikia teigiamai – apklausoje paaiškėjo, kad net 69 proc. darbuotojų nori dirbti iš namų. Tik 10 proc. kolegų neigiamai vertina darbą ne biure.
„Mes labai atidžiai stebime darbuotojų poreikius karantino periodu, imamės visų būtinų priemonių, kad žmonėms būtų patogu ir saugu dirbti namuose, pritaikome darbo procesus taip, kad kolegos kuo mažiau jaustų trikdžius, galinčius kilti dėl kitokio darbo pobūdžio. Visiškai neuždarėme ir biuro, jei tam tikrų darbų kolegos negali atlikti namuose, jie ateina į biurą“, – sako „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jo teigimu, įmonė prasidėjus karantinui pirmiausiai pasirūpino techninėmis darbo priemonėmis, kurios leistų patogiai dirbti iš namų. Atlikta darbuotojų apklausa rodo, kad 80 proc. Baltijos šalių darbuotojų sako, jog jiems pakanka priemonių darbui atlikti.
Nauji iššūkiai vadovams
Anot jo, įmonei ne ką mažiau svarbu, kad darbuotojai, net ir dirbdami nuotoliniu būdu, ir toliau jaustųsi organizacijos dalimi, neatitoltų nuo įmonės vertybių ir dalyvautų visuose bendrovės veiklos procesuose. Kad darbuotojai ir toliau jaustųsi „Gjensidige“ dalimi – tai buvo ir tebėra svarbiausia vadovų užduotis.
„Viena yra techniškai organizuoti darbą, o visai kas kita – išsaugoti žmonių ryšius su organizacija, jų įsipareigojimą įmonei ir įsitraukimą. Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad bendras trijų Baltijos šalių įsitraukimo lygis yra 78 – tai leidžia teigti, kad darbuotojai, net ir dirbdami namuose, jaučiasi mūsų organizacijos dalimi“, – sako M. Jundulas.
Kitokie vadovavimo būdai
Kitas svarbus aspektas – nauji vadovavimo būdai nutolusioms darbo komandoms. Čia lygiai taip pat didžiausias krūvis teko įvairaus lygio vadovams, kuriems reikia kasdien organizuoti darbo procesus
M. Jundulas teigia, kad įmonėje, kurios darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, tenka ieškoti naujų būdų nustatyti darbo tikslus, matuoti rezultatus ir vertinti kolegų darbą. Šie procesai neišvengiamai turėjo keistis, nes komandos nebedirba vienoje vietoje ir vadovai nebemato savo darbuotojų, o darbo vieta jau seniai nebėra įprastas stalas ir kompiuteris.
„Gjensidige“ vadovas pasidžiaugė, kad šis iššūkis buvo sėkmingai įveiktas - atlikto tyrimo duomenimis, 86 proc. darbuotojų Baltijos šalyse pakanka informacijos darbo užduotims atlikti, t. y. įmonei pavyko sukurti tokius informacijos perdavimo būdus, kad darbuotojams būtų aiškios užduotys, jų vertinimas ir galimi sprendimo būdai net ir dirbant namuose.
M. Jundulas atkreipė dėmesį į darbuotojų atsakymą, kad dirbant iš namų darbuotojų produktyvumas nemažėja. Tik 12 proc. kolegų atsakė, kad jie namuose nedirba taip produktyviai kaip biure. Net 61 proc. pasakė, kad dirbdamas namuose jis gali geriau organizuoti savo kasdienę veiklą. Pusė kolegų pasakė, kad dirbdami namuose jie geriau subalansuoja darbą ir poilsį. O 55 proc. teigė, kad namuose jie turi geresnę asmeninę erdvę darbui.
Nauji darbo įpročiai skatina organizacijos pokyčius
„Darbas namuose tapo ne tik nauju iššūkiu, bet ir nauju atradimu – net 45 proc. kolegų jau dabar sako, kad ir pasibaigus karantinui rinktųsi darbą iš namų“, – atkreipia dėmesį „Gjensidige“ vadovas.
Pasak jo, matydama stiprėjantį žmonių norą dirbti namuose, net ir nelaukdama karantino pabaigos, „Gjensidige“ rengiasi kitokiam darbo organizavimo būdui, kuris neišvengiamai bus lankstus – dalis kolegų norės dirbti biure, o dalis rinksis darbą iš namų.
Jau šiandien planuojama, kaip prie naujų darbo sąlygų pritaikyti ir darbo priemones, ir biurą, kurio nebereikės tokio didelio. Biuras neišvengiamai mažės ir taps darbo vieta į susitikimus susirenkančioms komandoms – kad darbuotojai turėtų galimybę susipažinti ir aptarti dalykinius reikalus gyvai. Taigi paliksime vietos bendravimui ir kolegų asmeniniams susitikimams. Dalis kolegų, kurie norės dirbti biure, taip pat turės tokią galimybę.
Be to, „Gjensidige” jau parengė programą, pagal kurią kiekvienam darbuotojui periodiškai bus kompensuojamos išlaidos, skirtos pagerinti darbo vietą namuose.