Lietuviai atrado naują įprotį: jis nieko nekainuoja, o nauda – milžiniška

Nors karantino metu sporto klubų ir kitų aktyvaus laisvalaikio praleidimo vietų veikla buvo apribota, noras judėti niekur nedingo. Vieni atšauktas treniruotes salėse išmainė į nuotolines treniruotes iš namų, kol kiti iš naujo atrado žygiavimą, o įmonės net ėmė varžytis, kam pavyks įveikti didesnius atstumus. Šįkart kalbame apie tai, kaip karantinas mus paskatino daugiau judėti ir kuo mums tai vertinga.

Masiniai žygiai nebuvo galimi, todėl rado kitą išeitį

Kad vaikščiojimas ir žygiavimas karantino metu tapo vienomis labiausiai pamėgtų aktyvaus laisvalaikio praleidimo veiklų, pastebi ir vienas iš VšĮ „TrenkTuras“ įkūrėjų ir vadovų Vytautas Bartulis.

Jis skaičiuoja, jog iki pandemijos įmonės organizuojamuose masiniuose žygiuose sudalyvaudavo beveik 30 tūkst. žmonių per metus.Tiesa, masiniai žygiai karantino metu nebuvo galimi, todėl žygių organizatoriai prie naujos realybės prisitaikė kviesdami į solo žygius.

„Per pirmą karantiną maždaug prieš metus reaguodami į susiklosčiusią situaciją sukūrėme Solo žygių formatą. Tai unikalūs maršrutai visoje Lietuvoje, kuriuos kuriame patys ir kviečiame jais žmones žygiuoti individualiai, naviguojant su išmaniais telefonais, o specialios rezervavimo sistemos pagalba užtikriname, jog nebus būriuojamasi.

Solo žygeivių skaičius sulig kiekviena savaite auga ir, pavyzdžiui, vien praeitą savaitgalį į šiuos žygius leidosi apie 1000 žmonių. Dėl apribojimų turime ribotą rezervacijų skaičių į vieną maršrutą tam tikrą valandą, tad manome, jog susidomėjusių ir norinčių skaičius yra dar didesnis“, – pastebi V. Bartulis.

Vaikščiojimą pavyks prisijaukinti išsikėlus įdomius tikslus

Anot V. Bartulio, vaikščiojimas ir žygiavimas karantino metu susilaukė didesnio populiarumo, nes tai tapo vienintele legalia pramoga kažkur išeiti, o eiti tai norisi. Tokiame laisvalaikyje V. Bartulis įžvelgia ir daugybę kitų privalumų, darančių šią veiklą naudingesne ir vertingesne karantino nuvargintam žmogui.

„Žygiuojant ar tiesiog vaikštant, kitaip veikia smegenys, dirba raumenys, gerėja sveikata. Grynas oras daro ir mintis grynesnes. O grįžimas atgal į gamtą karantino metu tapo gyvybiškai svarbus norint išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo, šeimos ir užgriuvusių naujų iššūkių. Gamta tapo terapija, pramoga, atradimų ir pažinimo vieta, panašiai kaip vaikystėje. Ir, reikia pripažinti, tai džiugina“, – sako žygiams skirtos platformos įkūrėjas.

Tiesa, vaikščiojimą karantino metu pavyko prisijaukinti ne visiems. Paklaustas, nuo ko reikėtų pradėti, kad „užsikabintume“ ir tai taptų sveiku įpročiu, V. Bartulis pabrėžia išsikeliamų tikslų svarbą.

„Galima išsikelti tikslą ne žygiuoti, o pažinti, atrasti vietas, kurių net neįsivaizdavote, kad Lietuvoje yra. Iššūkis gali būti aplankyti visus Lietuvos regionus, nacionalinius ar regioninius parkus atrasti kalnus, karjerus ar marias beveik vidury Lietuvos, kurios primena jūrą.

Kai išsikeli sau įdomius tikslus, kuriuos pasiekti galima tiesiog einant, tuomet ir žygis tampa malonia pramoga, o ne varginančiu ar alinančiu veiksmu. Su džiaugsmu natūraliai ateina ir gera savijauta, sveikata, ir tas vadinamas užsikabinimas“, – įsitikinęs V. Bartulis.

Kad pradėjo daugiau judėti, nurodė trečdalis gyventojų

Karantino metu augantį gyventojų aktyvumą vaikščiojant ir žygiuojant rodo ir atlikti visuomenės tyrimai. Vienas jų – tai šiemet „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktas visuomenės tyrimas, kuriame teirautasi, ar žmonės karantino metu pradėjo daugiau judėti.

Tyrimo rezultatus komentuojanti „Gjensidige“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Raminta Vileniškienė nurodo, jog 28 proc. apklaustųjų Lietuvos gyventojų atsakė aktyviai judėję (leidęsi į žygius ar tiesiog ėję pėsčiomis) taip pat, kaip ir anksčiau, tuo tarpu 30 proc. tai darė dažniau.

Anot jos, įspūdingą aktyvumą karantino metu rodo ir „Gjensidige“ darbuotojai – pėsčiųjų žygiai yra tapę organizacijos kultūros dalimi.

„Ką tik baigėsi pirmasis tradicinio mūsų darbuotojų ėjimo iššūkio etapas. Jame dalyvavo beveik 200 darbuotojų Baltijos šalyse. Per du mėnesius pirmasis nugalėtojų trejetukas drauge paėmus nužygiavo bemaž 4 500 kilometrų. Kolegos kėlėsi ketvirtą valandą ryto, kad iki darbo pradžios nužygiuotų 20 kilometrų, lenktyniavo tarpusavyje ir vieni kitus palaikė. Manome, kad tokios iniciatyvos pakelia ūpą, suteikia energijos ir padeda įveikti karantino liūdesį“, – įsitikinusi R. Vileniškienė.

Kolektyvą suvienijo bendri vaikščiojimo iššūkiai

Bendrus judėjimo iššūkius „Gjensidige“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims mato ir kaip vieną iš būdų įmonės darbuotojams likti artimais net dirbant nuotoliu. Anot jos, viskas prasidėjo nuo įmonės socialinės atsakomybės iniciatyvos „Rask laiko pokalbiui“, kuria siekta skatinti žmonių bendravimą, artimus ryšius ir didinti emocinį saugumą.

„Su kolegomis galvojome įvairius būdus, ir kažkas pasiūlė organizuoti pėsčiųjų žygius. Einant kartu tikrai rasi laiko pokalbiui. Pandemijai sustabdžius masinius žygius, kolegos dar aktyviau įsitraukė į darbuotojų ėjimo iššūkius, o žiemą pasivaržyti galėjo visų sporto šakų mėgėjai – kolegos nėrė į savo pamėgtas veiklas, nuo jogos iki kovos menų. Penkias savaites dalyvavome sporto iššūkyje, matavome aktyviai praleistą laiką, dalijomės smagiomis nuotraukomis“, – įspūdžiais dalijasi R. Vileniškienė.

Ji prideda, jog „Gjensidige“ darbuotojų apklausa parodė, kad 55,4 proc. atsakiusiųjų yra dalyvavę žygiuose, 59,3 proc. ėjo į 1-2 žygius, 37 proc. ėjo į tris ir daugiau žygių, o 3,7 proc. dalyvavo visuose žygiuose.

„54,8 proc. sakė į žygius ėję su šeimos nariais, 54,9 proc. su kolegomis, 46,3 proc. su draugais. 4,9 proc. žygių dalyvių eina vieni, juk laikas, skiriamas savo mintims, taip pat labai vertingas. Tiesa, 37 proc. apklausos dalyvių sakė, kad pradėjus aktyviau leisti laisvalaikį, pagerėjo savijauta, o 38,3 proc. teigė, jog nebuvo sirgę per pastaruosius 12 mėnesių“, – rezultatus komentuoja R. Vileniškienė.