Padirbėję iš namų lietuviai gerokai pakeitė požiūrį į biurą: ar tikrai visi norės ten grįžti

Prasidėjus karantinui, iš namų ėmė dirbti beveik pusė Lietuvos. Naujausi „NielsenIQ” tyrimo duomenys rodo, kad karantino metu visą arba dalį laiko namuose dirbo 46 proc. Lietuvos gyventojų. Visą laiką biure dirbo tik 28 proc. apklaustųjų. Tas pats visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad dirbti namuose Lietuvos visuomenei patiko – net 32 proc. norėtų dirbti iš namų arba derinti darbą namuose ir biure ir po karantino.

Tyrimą užsakiusios draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas mano, kad per karantiną žmonių požiūris į fizinę darbo vietą pasikeitė iš esmės. Šiandien darbo vieta yra ne ten, kur stovi įmonės darbo stalas ir kompiuteris, bet ten, kur yra pats darbuotojas, aprūpintas reikiama įranga.

„Žmonės priprato prie kitokio darbo ir gyvenimo būdo, kur galima laisviau derinti darbą ir asmeninius, šeimos poreikius, atlikti darbą tuomet, kai yra efektyviausia. Kur kas didesniu iššūkiu tapo, kaip pertvarkyti darbo procesus, kad žmonėms būtų patogu dirbti iš namų, kad jiems būtų aiškios užduotys, reikalavimai, nauji darbo ir bendravimo būdai. Įmonėms tai tapo rimtu uždaviniu, nes dalis žmonių, pasibaigus karantinui, nebenorės grįžti į biurus“, – sako „Gjensidige“ vadovas Marius Jundulas.

Jis pasirėmė ir „Žmogaus studijų centro“ atlikta „Gjensidige“ darbuotojų Baltijos šalyse apklausa, kur paaiškėjo, kad net 69 proc. darbuotojų teigė, jog iš esmės darbas iš namų juos veikia teigiamai.

M. Jundulas atkreipė dėmesį į darbuotojų atsakymą, kad dirbant iš namų darbuotojų produktyvumas nemažėja. Net 61 proc. darbuotojų pasakė, kad dirbdamas namuose jis gali geriau organizuoti savo kasdienę veiklą. Pusė kolegų pasakė, kad dirbdami namuose jie geriau subalansuoja darbą ir poilsį.

Tyrimą atlikusio „Žmogaus studijų centro” prezidentas, psichologas dr. Gintaras Chomentauskas sako, kad darbas namuose tapo ne tik nauju iššūkiu, bet ir nauju atradimu. Žmonės sako, kad jiems patinka kitoks, lankstesnis darbo organizavimo būdas.

„Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad net 45 proc. „Gjensidige” darbuotojų po pandemijos rinktųsi darbą iš namų. Tai reiškia, kad darbuotojai įvertino tas laisvės galimybes. 55 proc. teigė, kad dirbdami namuose jie turi geresnę asmeninę erdvę darbui. Be to, žmonėms patiko savarankiškai valdyti savo darbo tempą ir vietą, tad nenuostabu, kad tokia didelė dalis žmonių ateityje rinksis lankstų darbą arba darbą tik iš namų“, – sakė dr. Gintaras Chomentauskas.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad įmonėms, pereinančioms prie lankstaus darbo organizavimo, teks gerokai pakeisti įprastą darbo tvarką ir sukurti tokius naujus veiklos būdus, kurie padėtų nutolusius darbuotojus išlaikyti kaip komandos narius, išsaugoti įsitraukimą į įmonės kultūrą, tikslus ir rezultatus.

„Gjensidige“ vadovas M. Jundulas sako, kad įmonė jau dabar keičia biuro koncepciją, pavyzdžiui, pertvarko biuro erdves, investuoja į darbuotojų darbo vietų namuose pagerinimą – darbuotojai gaus nuolatines išmokas, kurios padės susikurti tinkamą ir sveikatai palankią darbo vietą namuose.

Be to, įvairių lygių verslo vadovai jau išmoko valdyti nutolusias komandas, kurios į biurą grįš strateginiams susitikimams bei komandinėms veikloms. M. Jundulas teigia, kad vadovai jau susikūrė naujus veiklos būdus, kurie padės komandoms dirbti efektyviai ir pilnavertiškai.

„Žmogus ir jo pasirinkimai yra mūsų dėmesio centre. Puoselėdami lankstaus darbo kultūrą, suteikiame darbuotojams pakankamai laisvės. Tuo pačiu diegiame suvokimą, jog mus sieja bendri tikslai, patirtys ir bendravimas. Suderinti šiuos dalykus – yra vienas svarbiausių įmonių vadovų uždavinių”, – apibendrina Marius Jundulas.