Gydytojai įspėja: netinkamas apšvietimas gali sukelti baisias ligas

Rudenį sutrumpėjusios dienos gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Ko gero, labiausiai reiktų sunerimti tiems, kurie linkę tūnoti prieblandoje. DELFI kalbinti gydytojai perspėjo, kas gali nutikti laiku pamirštant įsijungti šviesą.

Patamsyje sėdėti nepataria

Ankstyvi vakarai veikia mūsų organizmą. Gydytojai sako, kad didžiausia įtaka pasireiškia psichikai ir akims. Akių ligų klinikos „Lirema“ gydytoja oftalmologė Simona Stech teigė, kad tamsiuoju sezonu svarbiausia pasirūpinti tinkamu apšvietimu. Tuomet akys bus mažiau varginamos ir rečiau vystysis regėjimo sutrikimai.

Dienomis ji patarė nelaikyti užtraukų užuolaidų ar žaliuzių, nes norint išsaugoti sveikas akis į patalpą, kurioje praleidžiate nemažai laiko, turi patekti natūrali šviesa. O tik pradėjus temti ji patarė kuo skubiau įsijungti šviesą.

„Į darbo vietą, gyvenamuosius kambarius dieną turi būtinai patekti natūrali šviesa. O pradėjus temti turi būti naudojamas tiek bendras, tiek vietinis apšvietimas. Rašant ir skaitant apšvietimas turėtų siekti maždaug 300 liuksų. Bendras apšvietimas turėtų būti apie 50 – 75 liuksus. Virtuvėje jis turėtų būti nemažesnis nei 100, pagalbinėse patalpose – 20-50 liuksų“, - kalbėjo gydytoja, pridėjusi, kad labai svarbu tinkamai apšviesti vaikų stalą bei žaidimo vietą.

Patamsyje sėdėti ji nepatarė, nes taip labiau varginamos akys, o taip pat mažėja ir darbo našumas. Be to, S. Stech skaitant arba rašant, dirbant kompiuteriu rekomendavo nepamiršti įsijungti stalinę lempą.

Blogas apšvietimas skatina trumparegystės formavimąsi

Medikė teigė, kad blogas apšvietimas gali turėti įtakos regėjimo pablogėjimui. Vienas iš labiausiai tikėtinų – trumparegystė, kuomet prastai matomi toliau esantys daiktai. Atsiradus ar progresavus šiai refrakcijos ydai būtina regėjimo korekcija. Kitaip tariant, gali tekti pradėti nešioti akinius.

„Prastas naktinis apšvietimas gali paskatinti trumparegystės formavimąsi arba progresavimą. Situacija, kai blogai apšviestoje patalpoje mes turime įžiūrėti tam tikrus daiktus, neigiamai veikia akis. Visai nesvarbu, ar jie toli, ar arti. Todėl tik atsiradus prieblandai reikėtų įsijunkti šviesą. Čia taupyti nereikėtų. O taip pat akių pavargimą mažina vietinis apšvietimas – stalinė lempa“, - aiškino akių ligų gydytoja, pridėjusi, kad žiūrėti televizorių neapšviestame kambaryje nevertėtų.

Ar apšvietimo tipas turi įtakos akims? S. Stech manymu, namuose liuminescencinių lempų geriau nenaudoti. Palankiausiai ji įvertino LED lemputes.

„Tradicinės kaitrinės lemputės skleidžia sveiką šiltą šviesą. Liuminescencinės lempos nemeta šešėlio ir suvartoja mažiau elektros energijos. Tačiau ši šviesa kelia nuovargį ir dirgina. Kai kurių šaltinių teigimu, jos turi kancerogeninį poveikį. Kone geriausiai vertinamos LED lemputės, kurių šviesos srautas tolygiai pasiskirsto ir vienodai apšviečia patalpą. Be to, nesijaučia šviesos mirkčiojimas“, - dažniausiai naudojamas apšvietimo sistemas lygino gydytoja.

Su tuo, kad prastas apšvietimas kenkia akims, tikriausiai niekas nesiginčys. Tačiau kokiu tempu tai vyksta, tiksliai pasakyti sunku. Pašnekovė aiškino, kad netinkamas apšvietimas yra vienas iš pagrindinių trijų trumparegystės formavimąsi skatinančių veiksnių.

„Sunku pasakyti, per kiek laiko skaitant ar rašant patamsyje galima „sugadinti“ akis. Kiekvienu atveju gali būti skirtingai. Tačiau aišku viena – tai kenkia. Be netinkamo apšvietimo trumparegystei įtakos turi tėvų regėjimo sutrikimai ir skaitymo dažnumas“, - sakė S. Stech.

Patarė, kaip apsiginti nuo depresijos

Vis dėlto ilgi rudens vakarai neigiamos įtakos gali turėti ne tik akims, bet ir nervų sistemai. Šio sezono dargana gali privesti prie psichikos sutrikimų. Todėl gydytojai pataria dažniau prasiblaškyti užsiimant mėgstama veikla: susitikti su draugais, apsilankyti koncertuose ar teatruose ir pan.

Visgi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Valmantas Budrys linkęs manyti, kad prie niūraus šaltojo metų sezono mums belieka tik prisitaikyti, nes nieko pakeisti negalime.

„Be abejo, šalių, kur naktys ilgos, statistika žymiai dažniau fiksuoja depresinius susirgimus. O valstybėse, kuriose netrūksta saulės ir šilumos, situacija visai kitokia. Jamaikos ir Lietuvos situacija priešinga. Pas mus depresija žymiai dažnesnė“, - teigė profesorius.

Anot jo, kalbant apie psichikos sutrikimus, labiausiai tikėtini rudens palydovai – depresija ir nerimo sutrikimas. Tokiais atvejais be medikamentinio gydymo gali būti taikoma ir šviesos terapija. „Valstybėse, kur ilgos naktys, gana dažnai taikoma šviesos terapija. Ir ji tikrai gali padėti. Žinoma, to nereikia pervertinti. Tai yra vienas iš sudedamųjų gydymo metodų“, - dėstė gydytojas.

Jo manymu, geras patalpų apšvietimas iš tiesų gali sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Kaip tik todėl V. Budrys ilgais rudens vakarais nepataria tūnoti patamsyje: „Geras apšvietimas yra tikrai svarbu. Tiek tinkamas apšvietimas, tiek ir tinkama aplinka padeda išvengti ligų. Tai turi įtakos gerai savijautai. Buvimas prieblandoje nėra geriausias sprendimas. Tai matyti ir lauke. Jei apsiniaukę, visų nuotaika ne tokia gera. Tyrimai rodo, kad tokią dieną parduotuvėse mažiau perkama. Žmogaus savijauta gera, kai šviesu ir šilta.“