Problemų kelia senoviškos lempos
Šį klausimą DELFI uždavė šios srities profesionalams. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektrotechnikos katedros docentė dr. Sonata Tolvaišienė teigė, kad gali mirksėti liuminescencinės lempos. Ir čia pat ji pateikė paaiškinimą, kodėl taip gali nutikti.
„Pirmiausia reikia tikrinti lempos starterį. Taip gali nutikti dėl starterio gedimų. Tačiau senesnio tipo liuminescencinės lempos gali mirksėti, kai susidėvi. Tokiu atveju reikia keisti pačią lempą. Senesnio tipo lempos mirga dvigubu tinklo dažniu – 100 Hz. Kai lempa susidėvi, kitaip tariant, atidirba savo darbinių valandų kiekį (apie 15000 val.), mirgėjimas priartėja prie 50 Hz“, - aiškino mokslininkė, pridėjusi, kad tokį mirksėjimą žmogaus akys jau ima fiksuoti.
Anot jos, toks mirksėjimas kenkia žmogaus regėjimui. Todėl mirganti šviesa turėtų signalizuoti, kad atėjo metas keisti lempą. Be to, susidėvėjusi liuminescencinė lempa gali pradėti skleisti papildomus garsus – ūžti.
S. Tolvaišienė aiškino, kad liuminescencinių lempų mirksėjimas tikrai nėra retas reiškinys. Kai lempa pasensta, ji pradeda mirksėti.
Lempų mirksėjimas kenkia sveikatai
Medikai sako, kad lempų mirksėjimas gali neigiamai paveikti nervų sistemą. Žmogus, daug laiko praleidžiantis mirksinčių lempų apšviečiamoje patalpoje, tampa irzlus ir neramus. Be to, tai kenkia ir regėjimui. Be mirksėjimo liuminescencinė lemputė turi ir dar vieną minusą. Lemputėje esantis gyvsidabris ją sudaužius kelia grėsmę sveikatai.
Apšvietimo specialistas dr. Genadijus Zablockis savo ruožtu teigė, kad lempučių gamintojai daro viską, kad jos nemirksėtų. Jo nuomone, dažniausiai mirksėdavo senosios liuminescencinės lempos. O dabartinės, pašnekovo įsitikinimu, yra žymiai kokybiškesnės.
„Geros lempos neturi mirksėti. Manau, kad sovietmečiu – maždaug 1950-1960 metais – liuminescencinėm lemputėm „prikibo“ mirksėjimo etiketė. Kalbant apie šiuolaikines, taip nėra. Aišku, jos gali mirksėti. Tačiau tada tai jau yra brokas“, - aiškino pašnekovas.
Gerai lemputei taupyti nereikia
Kauno technologijos universiteto Elektronikos inžinerijos katedros profesorius dr. Vytautas Markevičius DELFI aiškino, kad mirksėti gali ne tik liuminescencinės, bet ir nekokybiškos LED lemputės.
Tačiau čia pat jis pridėjo, kad tokią lemputę galima nusipirkti iš nežinomų ir prastos reputacijos gamintojų, kurių pagrindinis tikslas – kuo pigiau pagaminti prekę.
„Jeigu perkama pigiausia LED lemputė, ji gali neturėti elektroninių įmantrybių. Jos elektronika labai paprasta. Tinklo srovė keičiasi 100 kartų per sekundę, o kai srovė neteka, LED gali prigesti. Bet to žmogaus akis nesugeba pamatyti. Taip pat ir liuminescencinės mirksi“, - kalbėjo mokslininkas.
Visgi jis teigiamai atsiliepė apie LED apšvietimą. Tai yra naujas ir suprantamas sprendimas, pagrįstas realia nauda. Tačiau, anot jo, norint nusipirkti gerą lemputę pinigų geriau negailėti, nes kokybiška produkcija nėra pigi.
„Kokybiškos LED lemputės tikrai nemirksi. Ten naudojama kokybiška elektronika. Tačiau norint nusipirkti gerą lemputę, tam reikia paskirti bent 50 litų. Pati sistema yra gera, tik nereikia taupyti“, - sakė profesorius.
Kaip užfiksuoti mirgėjimą?
LED lemputėmis prekiaujančio įmonės „ELMO technologijos" Vilniaus apšvietimo salono vadovas Vytautas Stūglys DELFI aiškino, kad žmogus gali pamatyti mirksėjimą, kuris atsiranda įsigijus nekokybišką produktą, lempai nusidėvėjus ar sugedus.
„Tuo tarpu mirgėjimo žmogaus akis nemato. Dar neteko matyti liuminescencinės lempos, kuri nemirgėtų. Taip pat mirga ir LED lempos, tačiau tik tos, kurios nėra pajungtos per maitinimo šaltinį", - sakė pašnekovas.
Apšvietimo specialistas sakė, kad mirgėjimą, kurio nemato žmogaus akis,
galima labai paprastai patikrinti: tereikia įjungti savo mobiliojo
telefono kamerą, taip kaip prieš ruošiantis fotografuoti ar filmuoti, ir
nukreipti į lempą. Žiūrėdami plika akimi mirgėjimo nematysite, o žvelgdami per ekraną pastebėsite juostas.