Specialistai perspėja, kad technologinis raštingumas ateities darbuotojams bus toks pats svarbus kaip užsienio kalbos mokėjimas, todėl darbuotojų tik su eiliniais gebėjimais reikės vis mažiau.
Blogiausias metas turėti eilinius gebėjimus, rašoma pranešime spaudai.
Šių metų technologijų ir verslumo renginys #SWITCH! ypač didelį dėmesį skirs ateities darbo rinkai ir jos ypatybėms, apie kurias diskutuoti pakvietė įvairius švietimo ekspertus.
Anot Švietimo ministrės Jurgitos Petrauskienės, dabar vis dažniau kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir automatizacijos proveržį, kuris privers išnykti arba stipriai transformuotis daugelį profesijų.
„Šiuo metu turime atrinkę šešias geriausią inovacijų potencialą turinčias kryptis: energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika ir informacinės bei ryšių technologijos. Šios sritys turi geras ateities perspektyvas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje”, – teigė ministrė.
Pasak jos, mokyklose turėtų būti stiprinamas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos žinių ugdymas.
J. Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, į nuolat augantį IT specialistų ir inžinierių poreikį reaguoja ir Lietuvos aukštosios bei profesinės mokyklos. Dar 2010 m. į šias specialybes Lietuvoje įstojo 2,2 tūkst. studentų, o pernai šis skaičius jau buvo dukart didesnis – 4,4 tūkst. Be to, vien tik profesinėse mokyklose šis skaičius nuo 2010 m. šoktelėjo daugiau nei 4 kartus.
Verslumo renginio sumanytojas ir rengėjas Antanas Guoga, kalbėdamas apie ateities darbuotojams būtinas turėti kompetencijas, priminė, kad jau šiandien daugiausiai uždirba aukštos kvalifikacijos specialistai, mokantys dirbti su sudėtingais įrenginiais.
„Žmonijos istorijoje niekada nebuvo geresnio laiko būti darbuotoju su reikalingomis technologinėmis žiniomis. Kita vertus, nėra blogesnio meto būti darbuotoju su eiliniais gebėjimais kaip šiandien, kadangi kompiuteriai, robotai ir kitos skaitmeninės technologijos įgauna šiuos gebėjimus nesuvokiamu greičiu“, – pastebėjo A. Guoga.
Vertybė – mokėjimas informaciją vertinti kritiškai
Kintant darbo rinkai iš potencialių kandidatų į darbo vietą bus reikalaujama ir vis kitų asmeninių savybių.
Suomijos švietimo technologijų akseleratoriaus „xEdu“ vadovas Will Cardwell tikina, kad norėdamas išlikti konkurencingu ateityje, darbuotojas privalės demonstruoti gebėjimą mokytis visą gyvenimą bei iniciatyvumą.
„Tačiau norint kilti karjeros laiptais pagrindine reikalinga savybe taps kūrybiškumas“, – sako W. Cardwell.
Ir nors įgytos techninės žinios ir kūrybiškumas ateityje bus vis svarbesnės, tačiau mokyklose švietimo specialistai siūlo nepamiršti ir kritinio mąstymo ugdymo.
„Ši savybė ateityje bus labai reikalinga. Tikiu, kad kritinio mąstymo ugdymas visada buvo svarbus švietimo sistemos uždavinys, tačiau šiandien jis tapo dar aktualesnis dėl duomenų srautų, plūstančių iš nepatikimų arba įtartinų šaltinių“, – mano W. Cardwell.
Daugiau ekspertų pasisakymų apie švietimo ateitį ir būsimiesiems darbuotojams reikalingus darbo įgūdžius galėsite išgirsti rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją