Dvi mokytojos sumanė pamokas rengti kitaip
Šių mokytojų pavyzdys įrodo, kad mokytis galima toli gražu ne tik įsikniaubus į vadovėlį. Anot D. Paulienės, išvykų metu siekiama skatinti mokinius pažinti ir tyrinėti savo krašto gamtą ir kultūrą. Tokiu būdu tekstas, skaitytas vadovėliuose, tarytum atgyja, įgauna ryškesnę, įsimintinesnę formą. Mokytojos kruopščiai ruošiasi išvykoms ir jas rengia atsižvelgdamos į tai, kad apsilankymas gamtoje įtvirtintų žinias, įgytas klasėje.
Idėja vesti pamokas gamtoje mokytojoms kilo nacionalinio konkurso „Pamokos gamtoje: svajokime drauge“ metu. Įkvėptos mokytojos pradėjo dalintis mintimis, o suvienytos bendro tikslo nieko nelaukė ir pradėjo jį įgyvendinti. Taip prasidėjo pamokų gamtoje scenarijų kūrimas.
„Pirmoji integruota kraštotyrininkų ir jaunųjų ekologų būrelių pamoka vyko Pagramančio regioniniame parke. Visos užduotys buvo kreipiamos praktinės veiklos link: orientavimasis pagal pasaulio šalis, floros ir faunos pažinimas, suvokimas apie parke buvusias senovines gyvenvietes, apie piliakalnius, apie senovines kapinaites. Įtvirtintos geografijos ir istorijos teorinės žinios. Ugdomas pilietiškumas, meilė savo kraštui, atsakomybė už jo išsaugojimą ateinančioms kartoms“, – pirmosios pamokos įspūdžiais dalinasi D. Paulienė.
Pirmoji pamoka gamtoje sulaukė daug teigiamų reakcijų, tad nieko keisto, kad po pirmosios buvo surengta ir antroji, o tada ir daugybė kitų, kurias jau sunku suskaičiuoti.
„Pirmiausia pats turi norėti ir tikėti tuo, ką darai – tuo užkrėsti ir mokinius. Nepasisekus reikia bandyti tol, kol bus pasiektas tikslas. Svarbu daug kalbėtis su mokiniais, sužinoti, kokie jų lūkesčiai, taip pat bendrauti su specialistais, su kolegomis“, – sėkmės paslaptimis dalinasi kraštotyros būrelio vadovė.
Gamtoje mokinių laukia pamokos, kuriose varžosi komandos
Bendradarbiaujant su saugomų teritorijų darbuotojais, paruošiamos užduotys pamokoms gamtoje. Pavyzdžiui, Pagramančio regioninio parko Plynosios aukštapelkėje komandos turi apsilankyti take įrengtose stotelėse ir per duotą laiką atlikti užduotis, jas aptarti su stotelės mokytoju. Mokinių laukia štai tokios stotelės:
- Orų stotelė. Tyrimai atliekami prietaisų pagalba (meteorologiniai stebėjimai): matuojama temperatūra, atmosferos slėgis, debesuotumas, daromos išvados, kas lemia tokius orus.
- „Kas pelkėje gyvena“ (gyvūnijos stotelė). Naudojantis stendais, su papildoma medžiaga, atliekamos užduotys apie gyvūnus.
- „Pelkės veidas“. Šioje stotelėje mokiniai mokosi atpažinti pelkių tipus.
- „Surask porą“. Stotelėje mokosi atpažinti tipingiausius pelkės gyvūnus.
Atlikus užduotis grupėse, mokiniai paruošia baigiamuosius darbus. Geriausi siunčiami konkursams.
Mokytojų sukurti pamokų scenarijai apima daugybę skirtingų temų. Tai – netradicinė geografijos pamoka kartu su Viešvilės rezervato specialistais, skirta Tarptautinei pelkių dienai paminėti, gervių apskaita Viešvilės rezervate, Pagramančio regioninio parko kultūros paveldas, vaistiniai augalai Pagramančio regioniniame parke, Ventos regioninio parko edukacinė diena, skirta susipažinti su fosilijomis, Rambyno regioninio parko gamtos ir kultūros paveldas.
Išvykų metu ugdoma daug šiuolaikiniam jaunuoliui svarbių įgūdžių
Tuo metu ekologų būrelio vadovė E. Rupšienė, kartu su D. Pauliene rengianti pamokas gamtoje, prideda, kad mokykloje yra vykdoma Tarptautinė Gamtosauginių mokyklų programa. Kiekvienais metais už įvykdytas veiklas mokykloms skiriamas aplinkosauginis sertifikatas ir Žalioji vėliava.Programoje Tauragės „Šaltinio“ progimnazija dalyvauja nuo 2009 m.
Anot ekologų būrelio vadovės, jai tenka sulaukti klausimų – kam moksleiviams to apskritai reikia?
„Tokių išvykų reikia tam, kad mokinys geriau pažintų savo supančią aplinką, suvoktų gamtai kylančias problemas, rastų jų sprendimo būdus“, – aiškina ji.
E. Rupšienės teigimu, taikant netradicinius mokymo metodus mokinys pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių.
„Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas.. Be dalykinių žinių mokiniai praktinėje veikloje mokosi naudoti įvairius informacijos paieškos būdus, sisteminti medžiagą, savarankiškai dirbti, organizuoti savo ir kitų darbą, bendradarbiauti, išreikšti ir apginti savo nuomonę, sieti teorines žinias su praktiniu darbu“, – teigia ekologų būrelio vadovė.
O kaip apie tokias pamokas atsiliepia patys mokiniai?
Po tokių pamokų prisiminimų daug. Užplūsta adrenalinas ir informacija labiau pasisavinama. Labiausiai įsiminė pamoka Viešvilės rezervate. (Meda)
Pamokos gamtoje yra daug įdomesnės bei smagesnės nei sėdėjimas mokykloje ir senų knygų „griaužimas“. (Katrina)
Tokios pamokos duoda neįkainojamos patirties ir įspūdžių. Daug galime pamėginti patys ir pritaikyti ateityje šią patirtį. (Ugnė)
Mokiniai tokių pamokų metu jaučiasi laimingi. (Vilius)
Įdomu, linksma, išskirtina, smagu. (Viktorija)
Mokiniams įdomu, gali būti ne vien teorija, bet ir praktika. (Titas)