Gamtos mokslų mokosi žaisdami
Už klasės ribų vyksta S. Dzimijonienės vedamos biologijos pamokos, būrelio „Giliukai“ užsiėmimai. Mokytoja įsitikinusi, kad mokymosi procesas nebūtinai turi būti sudėtingas, o mokytis galima ir žaidžiant.
„Kiti pedagogai gali sakyti, kad nėra laiko žaisti – juk tai į programą neįeina. Gali jie pykt, kad nespėja išeit programų, bet juk kiekvienas mokytojas gali paprasčiausiai pasiūlyti mokyklos administracijai vesti būrelį, ką aš ir turiu. Per tą būrelį gali daryti, ką nori, pavyzdžiui, pratęsti mokymą gamtoje. Per pamoką suspėti tai padaryti tikrai sudėtinga“, – aiškina S. Dzimijonienė.
Mokytoja „žaidžia“ pamokas su 5-8 klasių moksleiviais, o girdimi vien pozityvūs atsiliepimai ir teigiamos reakcijos jai leidžia suprasti, kad toks mokymosi būdas – sėkmingas. S. Dzimijonienė stengiasi mokymąsi paversti pramoga ir vyresnėliams, tačiau tai sudėtingiau dėl didesnės apimties mokymosi programų.
„Pirmoje gimnazijos klasėje mokomasi žmogaus anatomijos, tad išėjus į gamtą nelabai ką bepritaikysi. O štai antros gimnazijos klasės moksleivius galėjau vestis pasižiūrėti, kaip veikia nuotekų valymo įrenginiai. Tokios pamokos išties pasiteisina – nors ir reikalauja didelio pasiruošimo, vaikai išvykos metu gauna klausimus, ieško atsakymų ir paaiškinimų. Grįžus į klasę, visa tai galima pratęsti, duoti susijusias užduotis, kad gautos žinios įsitvirtintų“, – teigia ji.
Pajutę azartą, mokiniai stengiasi išmokti kuo daugiau
Dar praėjusią savaitę mokiniai į S. Dzimijonienės klausimus atsakinėjo ne klasėje keldami rankas, o bėgiodami gamtoje, ieškodami kortelių su užduotimis ir varžydamiesi, kuri komanda išspręs daugiau užduočių.
Pavasarį mokytoja su vaikais keliauja stebėti upėse esančių bestuburių. Moksleiviai pasisemia vandens, grįžę į klasę stebi susemtus bestuburius per mikroskopus ir bando juos atpažinti, apibūdinti. Atsakymų ieškantiems vaikams mokytoja leidžia naudotis visais informacijos šaltiniais – vadovėliais, išmaniaisiais telefonais ir pan.
S. Dzimijonienė prisipažįsta, kad mėgstamiausia pamokų vieta jai yra miškas, nes jame vesti pamokas galima visais metų laikais.
„Kartais važiuojame miškan kelti inkilų, kuriuos vaikai pasigamina patys. Inkilai gali būti skirti ne tik paukščiams, bet ir miegapelėms. Jau vien gamindami inkilus jie daug sužino, o einant mišku taip pat klausosi, kaip teisingai įkelti inkilą,“, – teigia S. Dzimijonienė.
Neseniai mokytoja sužinojo ir apie naudingą programėlę, kuri padeda atpažinti nufotografuotus gyvūnus ir augalus.
„Vos tik žygiuojantys vaikai išvysta kažką krutant, stoja į eilę, fotografuoja sutiktą padarėlį ir kelia nuotrauką į tą programėlę. Ši išmeta jiems lotynišką ir anglišką sutikto gyvūno pavadinimą. Gautą pavadinimą vaikas suinteresuotas išsiversti, tad pasinaudoja žodynu. Taip pamokų metu panaudojame šiuolaikines technologijas“, – aiškina mokytoja.
Moksleiviai pas mokytoją veržiasi net ir vasarą
Vasaros metu moksleiviai su mokytoja neišsiskiria ir vieni nuo kitų pailsėti nenori – jie vis susiburia žygiuose, kurie jau tapo tradicija.
„Turiu savo vaikų būrelį, kuriems, pasikalbinusi kolegą, vasarą rengiu vienos dienos žygius. Jų metu vaikams duodu įvairių su gamta susijusių užduočių, pavyzdžiui, surasti 5 žolinius ir 5 sumedėjusius augalus ar pasiruošti papasakoti apie piliakalnį, kurį prieisime žygio metu. Nevaikštome be tikslo – prieš kur nors einant, visada jiems reikia duoti užduočių. Taip jie neturi laiko nuobodžiauti“, – teigia ji.
Net ir tęsiant mokymąsi ne pamokų metu, moksleivių noras dalyvauti ir žaidžiant pažinti gamtą liejasi per kraštus. Nors mokytoja dažnai išgirsta kitus pedagogus skundžiantis, kad šiuolaikinių vaikų sudominti ir kažkur išsivesti neįmanoma, mokytoja to nesupranta ir teigia, kad vaikai domisi viskuo, ką tik ji pasiūlytų.
Štai, rengiant įvairias išvykas, nekyla klausimų, kaip sudominti ir pritraukti daugiau vaikų. Priešingai – didesniu rūpesčiu tampa tai, kaip juos visus sutalpinti ir kaip atrinkti, nes pernelyg didelėje grupėje mokytojai kartu su kolega dirbti tampa sudėtinga.
Skeptiškai mokymąsi žaidžiant vertinantiems žmonėms S. Dzimijonienė pabrėžia, kad tokios pamokos vertingos daugeliu aspektų. Anot jos, tokie užsiėmimai moko laiko planavimo, elgesio taisyklių. Mokiniai atsiskleidžia, parodo savo žinias, gabumus, o ir pats mokytojas geriau pažįsta savo mokinius.
Pamoka ne klasėje ir nebūtinai 45 minutes, tyrimai ir bandymai, mokymasis internete, lauko klasėse ar naujose edukacinėse erdvėse, individualios konsultacijos – tik dalis inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos šiais metais rengiasi įgyvendinti beveik du šimtai švietimo įstaigų. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.