Pirmokės namų darbai pareikalauja iki 4 valandų
Paklausta, kiek laiko tenka skirti namų darbams, kaunietė Juliana suskaičiuoja, kad kartu su savo auginama pirmaklase dukrele prie užduočių ji prasėdi nuo 2 iki 4 valandų.
„Kiek teko bendrauti su draugais, pas juos irgi pirmokėlė, bet jų klasė viską, ką reikia, padaro mokykloje. Mano manymu, pirmokams išvis neturėtų užduoti namų darbų – nebent duoti rekomendacijas, kur ir kaip būtų galima pasitempti“, – tikina Juliana.
Svarstydama, ar mokyklose būtų įmanoma apskritai atsisakyti namų darbų, pašnekovė pabrėžia, kad vaikas vaikui nelygus, todėl visiškai atsisakyti namuose atliekamų užduočių vargu ar būtų įmanoma.
„Iki pradedant eiti į mokyklą, namuose mokėmės kasdien po valandą. Ir dabar būna, kad reikia kažką paaiškinti. Tam, kad galėtume atsisakyti namų darbų skyrimo, reikėtų, kad vaikams viskas būtų išsamiau paaiškinama mokykloje. Pavyzdžiui, būtų galima perpus sumažinti vienai klasei tenkančių vaikų kiekį“, – įsitikinusi kaunietė.
Mano, kad namų darbus skiria mokytojai, neatliekantys savo darbo
Dukrą auginantis ir į mokyklą ketinantis leisti Gediminas Malakauskas stebisi, kad kitiems vaikams vis dar skiriama tiek daug namų darbų – tai jis vadina akmens amžiumi ir stebisi, kad šiomis dienomis tebėra tokių mokytojų. Anot jo, iš gausybės namų darbų – nieko gero ir tiesiog yra kuriama „robotukų armija“.
Vyrui teko girdėti apie Rokiškyje atsidarančią naują mokyklą, kuri vadovausis naujais principais. Jis nenori, kad jo vaikas būtų slegiamas kalno namų darbų, todėl prisipažįsta, kad rimtai svarsto leisti savo dukrą į tokią mokymo įstaigą.
Tuo metu panevėžietė Rasa Kintė džiaugiasi, kad jos dukters mokytojai namų darbais taip nepakrauna. Anot jos, mergaitė spėja viskam pasiruošti per maždaug 20 minučių.
„Tai labai daug priklauso nuo mokytojo. Mūsų mokytoja vaikų neapkrauna – grįžus reikia padaryti kokią matematikos užduotėlę ir paskaityti tai, ką skaito klasėje, o jeigu nespėja, tai ir užduotis pratybose pasibaigti. Labai džiaugiuosi, kad nuo pat pirmos klasės mokytojai jos nepakrovė namų darbais ir neatbaidė nuo mokyklos“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto, net ir toje pačioje mokykloje esama klasių, kurioms prie namų darbų tenka sėdėti valandų valandas – tai stebėdama R. Kintė mano, kad viskas priklauso nuo mokytojo.
Kai kurie mokytojai vaikus „užmušinėja“ namų darbais
Akmenės gimnazijos mokytojos jau kurį laiką diskutuoja, ar įmanoma vaikus išmokyti programinių dalykų neskiriant jokių namų darbų. Vokiečių kalbos mokytoja Kristina Jomantienė įsitikinusi, kad kelti šį klausimą šalies mokyklose dar anksti – pirmiausia turime atsakyti į klausimą, kaip apskritai sumažinti vaikams tenkančių namų darbų krūvį ir užtikrinti, kad namų darbai jiems padėtų įsisavinti medžiagą neatimdami viso moksleivių laisvalaikio.
„Šiuo klausimu prieiti vieningos nuomonės neįmanoma. Būdama užsienio kalbos mokytoja, žinau, kad visiškai atsisakyti namų darbų negalėčiau. Turint dvi savaitines pamokas ir norint išmokti užsienio kalbos, jos žodyno, namų darbus reikia atlikti“, – įsitikinusi ji.
Vis dėlto, ji pastebi, kad tais atvejais, kai vaikai namų darbus nusirašo, iš jų nelieka jokios naudos. Tačiau, anot jos, tai nėra didžiausia problema – didžiausia yra ta, kad kai kurie mokytojai nesusimąsto apie vaikams tenkantį krūvį ir apkrauna juos namų darbais, kuriuos jie yra priversti daryti valandų valandas.
Integruotas pamokas išbandę mokiniai – labiau pažengę
Pati mokytoja stengiasi vaikams skirti nesudėtingas kūrybines užduotis, ilgalaikius ir trumpalaikius namų darbus, sukurti kokį nors dialogą bei išmokti ar įtvirtinti pamokos metu aptartus naujus žodžius.
„Namų darbais vaikų tikrai neapkraunu. Namų darbai – tai pamokos įtvirtinimas. Tam visiškai pakanka kelių paprastų pratimų. Viską reikia daryti proto ribose“, – pabrėžia vokiečių kalbos mokytoja.
Tam, kad namų darbų ruoša neatimtų iš vaikų laisvalaikio, svarbu kuo daugiau išmokti pamokos metu – tuomet sumažėja ir poreikis skirti namų darbus. O kokių priemonių imasi mokytoja, kad pamokos metu vaikams pavyktų kuo geriau įsisavinti medžiagą?
„Su mažesniais įjungiu daugiau žaidybinių elementų, naudojame kokias nors korteles, kad vaikams pamoka būtų ne vien sausas kalimas ir jie patirtų pažinimo džiaugsmą. Vedame ir integruotas pamokas su biologija, matematika. Integruotas pamokas išbandė dabartiniai septintokai dar tuomet, kai mokėsi penktoje klasėje. Pastebime ryškų skirtumą – integruotas pamokas išbandę mokiniai yra kur kas labiau pažengę“, – skirtingų pamokų derinimo naudą įžvelgia K. Jomantienė.
Metų mokytoja namų darbuose prasmės nemato
Kol vieniems mokytojams namų darbų atsisakymas atrodo pernelyg drąsus sprendimas, kitiems tai jau tapo įprasta. Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje galima pastebėti šios praktikos taikymo pavyzdžių – ir, atrodo, juos įgyvendinti nebuvo sudėtinga.
Fizikos mokytojos teigimu, užduodami namų darbus mokytojai paprasčiausiai apsidraudžia nuo nesėkmės, kitaip sakant, nesuprantamai išdėstytos pamokos. Anot jos, tai – įprotis: vaikams užduodami namų darbai dėl to, kad šie namuose padarytų tai, ko mokytojams nepavyko padaryti pamokos metu.
„Vaikai dabar yra labai užsiėmę. Praktiškai visi mūsų mokyklos vaikai po pamokų kažką lanko – dainuoja, šoka, sportuoja, lanko dailės mokyklas. Ir jau prieš keletą metų pastebėjau, kad viską galima ir reikia išmokti pamokos metu. Juk jei vaikas kažko nesuprato pamokoje, būdamas vienas namuose jis juo labiau nesupras ir užduočių nepadarys. Iš čia ateina nusirašinėjimai, nesąžiningumas“, – aiškina V. Birėnienė.
Pamoka ne klasėje ir nebūtinai 45 minutes, tyrimai ir bandymai, mokymasis internete, lauko klasėse ar naujose edukacinėse erdvėse, individualios konsultacijos – tik dalis inovatyvių ugdymo metodų, kuriuos šiais metais rengiasi įgyvendinti beveik du šimtai švietimo įstaigų. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.