Auga tvarkingesnė karta: ragina apie aplinkosaugą kalbėti nuo mažens

Privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema mūsų šalyje pradėjo veikti prieš maždaug metus laiko – prie šio pokyčio dauguma jau spėjo priprasti. Teigiama, jog apie 90 proc. išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių sugrįžta ir yra perdirbamos. Tiesa, būtų galima pasigirti ir dar didesniais skaičiais, jei ugdytume savo sąmoningumą ir toliau.

Perdirbamos pakuotės mažina aplinkos teršimą

Pradėjusi veikti užstato sistema turėjo didelės įtakos ne tik pokyčiams skatinant taros perdirbimą, bet ir visai aplinkos apsaugos sistemai. Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko teigimu, užstato sistema skatina ne tik tinkamai atsikratyti savo atliekomis, bet ir pasirūpinti neatsakingų vartotojų netinkamoje vietoje išmestomis atliekomis.

„Privalomo užstato už daugkartines pakuotes sistema, Lietuvoje veikianti nuo 2006 m., yra viena iš atliekų prevencijos priemonių. Vartotojų sugrąžintos pakuotės yra atitinkamai išplaunamos ir vėl naudojamos pilstant gėrimus. Taigi, šioje sistemoje užstatas iš vartotojo imamas iš esmės todėl, kad gėrimų gamintojas siekia susigrąžinti pakuotę, į kurią vėl pilstys gėrimus“, – teigia pašnekovas.

Vis dėlto, D. Krinickas pabrėžia, jog tik dalis gamintojų naudoja daugkartinius stiklinius butelius – kita dalis gėrimus pilsto į vienkartines pakuotes (tarp jų ir stiklinius butelius), kurios nenaudojamos dar kartą užpildyti gamintojų gėrimais.

„Privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema, Lietuvoje veikianti nuo 2016 m., yra viena iš perdirbti tinkamų vienkartinių pakuočių atliekų surinkimo priemonių, reikšmingai mažinanti aplinkos teršimą. Tačiau ši sistema turėtų būti ir yra tik papildoma priemonė“, – aiškina jis.

Rūšiavimas – savaime suprantamas nuo pat vaikystės

Mokytis rūšiuoti pradedama jau nuo vaikystės – Atliekų departamento direktorius pastebi, kad jauniausioms kartoms rūšiavimas per pastaruosius metus taip pat tapo savaime suprantamu dalyku.

„Vadovaujantis gyventojų apklausų rezultatais, nemaža dalis jaunosios kartos atstovų rūšiuoja atliekas. Taip pat jaunoji karta aktyviai dalyvauja su atliekų rūšiavimu susijusiose aplinkosauginėse akcijose. Mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikai itin smalsūs, imlūs naujovėms, neturi išankstinio nusistatymo, todėl jų norą ir pastangas rūšiuoti iš esmės lemia noras taip prisidėti prie gamtos saugojimo“, – aiškina D. Krinickas.

Anot jo, skatinant dar didesnį jaunosios kartos ekologinį sąmoningumą ir rūšiavimo įgūdžių formavimąsi vertėtų ir toliau mokymo bei ugdymo įstaigose periodiškai organizuoti įvairias akcijas-konkursus rūšiavimo temomis, taip pat dalinti patraukliai, įdomiai pateiktą lengvai suprantamą informacinę medžiagą. Tai gali būti lankstinukai, knygelės, stalo žaidimai ir pan.

„Paaugliai itin aktyviai naudojasi išmaniosiomis technologijomis ir lygiuojasi į įžymybes. Manytina, kad vertėtų socialiniuose tinkluose ir populiariuose interneto portaluose aktyviau skleisti reklaminius filmukus apie rūšiavimą ir jo naudą, kuriuose pagrindiniais veikėjais būtų visuomenėje gerai žinomi ir jaunimo labai mėgstami žmonės – aktoriai, dainininkai, sportininkai“, – mano D. Krinickas.

Labiausiai padeda rodomas pavyzdys artimoje aplinkoje

Su rūšiavimo svarba vaikai artimiau supažindinami dar ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pavyzdžiui, darželio „Vaikystės sodas“ mokytoja Eglė Budriuvienė teigia, jog darželyje ypač akcentuojama gamtos mokslų svarba: vaikai ne tik rūšiuoja šiukšles, bet ir daro daug įvairių darbelių iš antrinių žaliavų, jiems diegiamos sąmoningo vartojimo idėjos.

„Vaikai nuo pat mažų dienų domisi juos supančiu pasauliu, yra smalsūs, žingeidūs ir imlūs naujovėms bei reiškiniams. Todėl jau ikimokykliniame amžiuje vaikai susipažįsta ir plačiau sužino apie šiukšles, antrines žaliavas ir jų perdirbimą. Taigi, atliekų rūšiavimas bei perdirbimas – įdomi ir ikimokyklinio amžiaus vaikus įtraukianti tema, apie kurią reikia ne tik kalbėti, bet ir su ja gyventi kiekvieną dieną“, – teigia E. Budriuvienė.

Darželio mokytoja įsitikinusi, jog kuo anksčiau tėvai ir mokytojai su vaikais kalbės apie rūšiavimą, tuo greičiau vaikai taps sąmoningais ir atsakingais vartotojais. Ji pastebi, jog vyresni vaikai domisi atliekų perdirbimo procesu, jiems įdomu, kokie daiktai gali būti pagaminti ir naudojami dar kartą tokiu būdu tausojant gamtą.

„Vaikai geriausiai ir greičiausiai mokosi matydami pavyzdį savo artimiausioje aplinkoje. Kuo daugiau su vaikais bus kalbama apie antrines žaliavas, gamtos išsaugojimą, taršą, atliekų perdirbimą, medžių kirtimą – tuo greičiau vaikai taps sąmoningais vartotojais ir atsakingais piliečiais. Tik matydami pavyzdį vaikai mokosi, kaip atsakingai rūšiuoti, kompostuoti organines atliekas, pernaudoti antrines žaliavas, taupyti vandenį ir elektros energiją, atsakingai elgtis gamtoje, ja rūpintis ir tausoti“, – aiškina pašnekovė.

Užstato sistemoje motyvuoja grįžtantys pinigai

E. Budriuvienės teigimu, darželyje visi puikiai žino, jog baterijų ir kitų elektronikos atliekų negalima mesti į šiukšlių dėžę.

„Kalbame su vaikais, kokią žalą gali padaryti baterija atsidūrusi gamtoje. Ir vėl tai kartojame, pavyzdžiui, drauge su vaiku pakeitę baterijas elektroniniame žaisle ar kitame namuose esančiame prietaise. O drauge su vaiku diskutavę, kaip tinkamai elgtis, nešame išeikvotas baterijas į elektroninių atliekų surinkimo konteinerį ar specialią aikštelę, ir štai, kitą kartą vaikas jau žinos, kaip elgtis ir dar kitus pamokys, kad baterijos negali būti metamos tiesiai į bendrą šiukšlių dėžę“, – teigia ji.

Butelių rūšiavimas taip pat nėra svetimas ir patiems mažiausiems. „Su užstato sistema vaikai susipažįsta tada, kada kartu su artimuoju, savo aplinkoje pradeda naudotis taromatu, pamato, kaip jis veikia ir kokią naudą teikia. Žinoma, vaikus motyvuoja ir grįžtantys pinigėliai, už kuriuos vaikas gali ką nors nusipirkti arba taupyti trokštamam žaislui ar daiktui įsigyti“, – aiškina E. Budriuvienė.