Žuvytės LED kokybės neįvertino
„Kokia yra didžiausia standartinių kaitrinių lempučių bėda? Šviesdamos jos išskiria 90 proc. šilumos energijos. Šia tema kalbėjausi su vienu profesoriumi Taline ir jis stebėjosi, kad niekas net nepaklausė, ar visi norime masiškai pakeisti lemputes, pereiti prie kitokio tipo lempučių. Tiesiog Europos sąjunga priėmė sprendimą: viskas, nebenorime daugiau matyti senųjų lempučių! Įsivaizduokime, jog naudojate kaitriąsias lemputes name, kuris šildomas elektra. Tuomet juk neprarandate energijos - šiluma lieka namuose. Aš suprantu, jei tokias lemputes naudojame lauke – taip, tuomet prarandame energiją. Tačiau naudodami jas namuose, tiesiog įšildome patalpą“, - kaitriųjų lempučių pliusų ieškojo pašnekovas iš Latvijos.
Pasak jo, didžiausias taupiųjų LED lempučių minusas, jog jomis apšviesti daiktai atrodo kitaip, nei yra iš tikrųjų.
Tačiau bendrovės „Philips Baltic“ atstovas Gintaras Alionis nelinkęs sutikti su tokia nuomone.
„Pas mus visi perka daugiausia reflektorines lemputes. Egzistuoja įvairūs mitai, susiję su LED lemputėmis. Kad jos ryškiai šviečia, kad mirksi, yra tam tikra šviesos pulsacija ir panašiai. Iš tikrųjų pulsacijos nėra. O jei vaikų kambaryje ar miegamajame įdėsi netinkamą šviestuvą - čia jau tavo problema. Vaikui reikia įrengti šviestuvą, kuris išsklaido šviesą. Ir problema čia nesusijusi su lempučių rūšimi - jei įrengsite vaikų kambaryje halogeną, kuris šviesos srautą nukreipia į vieną tašką, išeis didelis kontrastas tarp šviesių ir tamsių kambario zonų ir tai tikrai kenks“, - kalbėjo G. Alionis.
Atsipirkimo laikas - tik 10 metų?
„Prieš 10 metų visi rekomendavo naudoti CLF lemputes, tai reiškia, dujošvytes taupiąsias lemputes. Tačiau dabar perskaitęs bet kurį naujienų portalą sužinai, kad jos kaip ir nuodingos... Naudokite tuomet „naująsias“ - LED. Iki kada? Kada ir šios taps pavojingomis?“, - juokavo Gatis Arajums.
Vyras pats ėmė skaičiuoti sutaupymus, kuriuos patyrė pakeitęs namų lemputes į LED. Jo nuomone, paprasti vartotojai, lemputes įjungiantys vos 3-4 valandas per dieną, sutaupymų gali nesitikėti.
„Kai imi skaičiuoti, kiek iš tiesų vatų sunaudojama ir kada gi bus tas atsipirkimas... na, jis iš tiesų ateitų, jei LED lemputę naudotumėte 10 ar 12 valandų per dieną. Tačiau jei naudojate 3 ar kiek daugiau valandų per dieną, manau, atsipirkimo reikės palaukti 5 metus ar net 10-metį“, - teigė pašnekovas.
Teiraujamės pašnekovo, kokia Latvijos gyventojų nuomonė apie šias lemputes.
Kompaniją „Philips Baltic“ atstovaujantis G.Alionis teigė, jog didžiausia problema ta, kad gyventojai per mažai laiko skiria perskaityti ant lempučių esančias etiketes.
„Visi perskaito, kad lemputė tarnaus 6 metus ir tikisi, kad ji tiek tarnaus. Niekas neperskaito tų papildomų mažų raidyčių, kur rašoma, kad ji tiek veiks, jei į dieną naudosi tiek ir tiek valandų, įjungsi tiek ir tiek kartų į parą. Jei žmonės perka nepasidomėję, tuomet lūkesčiai ir subliūkšta. Tačiau tik todėl, kad lempa naudojama ne taip, kaip aprašyta ant pakuotės“, - pagrindinę nusivylimo LED lemputėmis priežastį nurodė G. Alionis.
Turintiems apšvietimo reguliavimo mechanizmus jis patarė labai atidžiai žiūrėti, ar lemputė yra pritaikyta šviesos reguliavimui.
Vyras teigė, kad jau šnekama apie lazerines lempas, šalto katodo technologijas - jei jos po kelerių metų bus kelis kart efektyvesnės, nei LED lemputės, galbūt net neverta ieškoti ilgus metus veiksiančios lempos?
„Kadangi technologija labai sparčiai vystosi, stengiamasi neišpūsti lemputės veikimo valandų. Buityje naudojamose lemputėse dažniausias veikimo laikas - 20 tūkst. valandų. Ir tai jau sudaro 10-15 metų“, - pastebėjo G. Alionis.
Kur tinka įsukti LED lemputes?
Kompanija „Schneider-electric“ gamina įrangą įvairių lempučių šviesos reguliavimui. Tačiau dėl tam tikrų LED lempučių ypatybių, G. Arajums teigimu, sujungtos su šviesos reguliatoriais, tokio tipo lemputės gali tiesiog neveikti.
„Ką tuomet padarė mūsų bendrovė? Mes turime specialius įrankius, kuriais galime patikrinti, ar LED lemputės veiks su mūsų reguliavimo technika. Mes taip pat testuojame lemputes savo laboratorijoje. Išsiaiškiname, su kokiu šviesos reguliatoriumi, kokia lemputė veikia. Tačiau dar kartą akcentuosiu, jog LED lempučių reguliavimas skirtas tik gyventojų komfortui užtikrinti– ekonominės naudos jis neatneša“, - teigė pašnekovas.
Pasak G. Arajums, į saulės panašiausią šviesos spektrą skleidžia halogeninės arba kaitrinės lemputės.
„Savo klientų visuomet klausiu, kur jie ketina tam tikras lemputes naudoti. Jei susisuksite tokias lemputes virtuvėje, nebus patogu, jūs matysite savo maistą kitoje šviesoje. Taip pat nerekomenduoju LED lempučių vaikų kambariuose. Jos kurią tam tikrą specifinę, ne realistišką šviesą. Kaip jau minėjau, kyla klaustukų, kaip tokia šviesa gali paveikti sveikatą, o vaikai ir taip šiais laikais naudoja gausybę šviečiančių prietaisų – telefonus, planšetes, kompiuterius“, - patarė G. Arajums.
koridorius, tualetus - tokias patalpas, kur jos dažnai degiojamos. Ir nors tokiose vietose investicija į LED lemputes neatsipirks, tačiau jos veiks ilgiau, nes yra atsparesnės dažnam junginėjimui.
Bendrovės „Philips Baltic“ atstovas pripažįsta, jog LED lemputėmis apšviesta aplinka, daiktai ne visuomet atrodo natūraliai.
„Namuose daug kam norisi turėti šiltą, ramią šviesą. Tokią, kokią skleidžia kaitrinė lempa, na, dar halogeninės lemputės. O LED lempučių ta vadinamoji spalvų atgava (spalvų atkūrimas, kaip spalvos atrodo apšvietus jas tam tikra šviesa, - red. past.) prilygsta liuminescencinių lempų. Ji yra maždaug 80 proc., kartais būna netgi 70 proc. Priklauso nuo to, kokios kokybės lempas įrengi. O, pavyzdžiui, kaitrinės lempos atkuria 100 proc., kitaip tariant, pilną spalvų spektrą. Po LED šviesa, galbūt rankos, pavyzdžiui, atrodys pilkesnės. Tačiau mitas, jog LED lemputės viską apšviečia šaltomis spalvomis. Tik tiek, kad šiltų spalvų LED lemputės kainuoja brangiau. Gyventojai perka lemputes už 7-8 litus prekybos centruose... Galiu pasakyti tik tiek, jog kokybiška LED lemputė tikrai neturi tų trūkumų, kuriuos vartotojai įvardina“, - teigė G. Alionis.
Specialistas teigia, kad nereikia jaustis labai gudriu, įsigijus LED lemputę už 9 litus, kai kiti už panašų gaminį moka 50 Lt. Pigesnė lemputė gali perdegti už kelių savaičių ir investicijos į elektros taupymą bus išmestos į balą.
„Kiek bendrauju su parduotuvėmis, jos atskleidžia, kad tam tikrų gamintojų lemputės iškart tikrinamos parduotuvėje ir 10 proc. jų išvis nedega. Gamintojas atsiprašo, priima nekokybiškas lemputes ir apkeičia. Bet kokį šlamštą tuomet šie gamintojai „stumdo“ rinkoje?“, - piktinosi G. Alionis.
Lemputė, prireikus padėsianti surasti ir adatą šieno kupetoje
Pašnekovas iš Latvijos G. Arajums nustebino patarimu namų apšvietimui įsigyti itin galingas halogenines lemputes.
Dėl minėtų įrangos suderinamumo problemų klientams reikia pasitikrinti, ar jų turima lemputė iš tiesų veiks, prijungus prie šviesos reguliuotojo.G. Arajums teigimu, šviesos reguliuotojų kainos Latvijoje prasideda maždaug nuo 10-ies eurų (apie 35 litai) ir gali kilti iki kelių šimtų eurų.
„Manyčiau, optimaliausia yra įranga, kainuojanti apie 25 – 35 eurus“, - teigė latvis.
Pašnekovo teigimu, įsigijus reguliavimo įrangą pratęsiamas ir lempučių veikimo laikas.
„Jei nuosavu automobliu važinėsite didžiausiu greiču visą laiką – juk jis suges greičiau, tiesa? Tačiau jei važiuosite pamažu, tausosite bėgius ir visą automobilį kaip visumą – jis neges ir sėkmingai važinės. Taip ir su apšvietimo reguliavimu – nepilnu paėjugumu veikiančios lempos veikia ilgiau. Ką išlošiate? Sutaupote elektros energijos, jos nešvaistote, nes nenaudojate šviesos, kur jos naudoti nereikia. Ir dar lemputė šviečia du kartus ilgiau,“ - teigė pašnekovas.
G. Alionis pritarė, jog šie įrengimai praverčia ir norint sutaupyti, ir vienu rankos judesiu sukurti namuose norimą atmosferą.
„Ši įranga yra populiari. Tiesiog atėjus svečiams, susiruošus paskaityti knygą tavo poreikiai yra vienokie, nusprendus pasiklausyti muzikos - kitokie. O su šviesa, jos intensyvumu keiti aplinką. Šiuo atveju LED (šviesos diodai) yra tuo patogūs, kad yra maži ir gražaus dizaino ir su jais gali realizuoti daugiau savo fantazijos interjere. Mūsų asortimente yra vaikams skirti diodiniai troliai mumiai (šviestuvai). Jie gali šviesti tam tikras projekcijas ant lubų ir skirti vaikams, bijantiems tamsos. Šviestuvas užprogramuojamas išsijungti už kelių valandų“, - teigė G. Alionis.
Jo teigimu, pats šviesos reguliavimo įrenginys vienam kambariui gali kainuoti 100 - 200 litų. Tačiau norint susimontuoti šį įrenginį patalpoje elektros instaliacijos darbai turi būti atlikti kiek kitaip, nei tiesiog nuvedant laidus nuo jungiklio iki šviestuvo. Todėl apie šviesos reguliavimą reikėtų galvoti statant ar remontuojant būstą.
Skirtingi reguliuotojai skirtingai pritemdo šviesą: gali sumažinti šviesos srautą nuo 100 iki 30 proc., nuo 100 iki 10 proc. ar nuo 100 iki 1 proc.
Netinkamo spalvos spektro lemputės kenkia sveikatai
G. Arajums teigimu, net šiuolaikiniai interjero dizaineriai pataria būste naudoti kelių tipų lemputes, pavyzdžiui, kad jos kurtų dviejų – trijų skirtingų ryškių, skirtingos spalvinės gamos apšvietimą .
„Iš tiesų esu skaitęs vieną įdomų straipsnį apie tai, kokią įtaką šviesos spalva daro žmonėms. Kad, pavyzdžiui, žmonės, kurie norėtų nusiteikti darbui, turėtų naudoti šviesos šaltinį, kurio šviesos spektras būtų artimas mėlynai spalvai. Tuomet jie jausis aktyvesni. Tokia šviesa imituoja saulėtekį. O saulėlydis jau yra visai kitų spalvų (raudonas spektras). Todėl jei tokią šviesą, su kuria kėlėmes, naudosime ir vakare – tai gali būti netgi pavojinga sveikatai. Jūsų kūnas jau ruošiasi miegui, o jūs jį apšviečiate aktyvumą žadinančia šviesa. Buvau labai nustebęs, tačiau tame straipsnyje aprašyta, kad žmonės turi rimtų psichologinių problemų, jei ilgą laiką naudoja netinkamos spalvos lemputes. Ši studija buvo atlikta Vokietijoje“, - tvirtino G. Arajums.