Kodėl už šildymą vieni namai moka daugiau, kiti - mažiau?

Vis augančios sąskaitos už šildymą piktina ne vieną daugiabutyje gyvenantį lietuvį. Tačiau retas kuris pasivargina išsiaiškinti, kodėl už šilumą namuose moka būtent tiek. Kas sudaro visą šią sumą?

Specialistai tikina, kad sumą, kurią šį mėnesį reikės sumokėti už šildymą galime apskaičiuoti pagal paprastą formulę – tereikia šilumos kainą, kurią nustato Kainų komisija, dauginti iš suvartotos šilumos kiekio. Tačiau praktikoje ši formulė veikia kiek kitaip.

Mokestis už šildymą – antra nuoma

Vilnietis Lukas pasakoja, kad šiuo metu ieško buto išsinuomoti. Vaikinui šildymo kainos – įtin aktualios. Studento pateikti skaičiai gąsdina - net vienas šalia kito stovinčiuose namuose šildymo kainos gali skirtis bene trigubai.

„Praėjusią savaitę apžiūrėjome butą Kalvarijų g. Peržiūrėjęs sąskaitas už šilumą, nustebau. Šalčiausią praėjusių metų mėnesį už 21 kv. m. ploto butą jos siekė 600 litų. Kai pagalvoji, baisu. Juk būtent tokią sumą kas mėnesį būtų reikėję mokėti ir už nuomą. Už tiek bute gali gyventi visą mėnesį, o štai viską „suryja“ šildymas“, - skundėsi vaikinas.

Netoliese, toje pačioje gatvėje gyvenanti Karolina DELFI pasakojo už 32 kvadratų buto viršutiniame aukšte šildymą šalčiausią praėjusių metų mėnesį mokėjusi lygiai 200 litų.

„Namuose šilta, o ir kaina tinkama mano kišenei. Kiekvieną mėnesį gaunu sąskaitas su išklotinėmis paslaugų, kurias gauna mano butas ir žinau, už ką moku“, - džiaugėsi mergina.

Aukštą kainą lemia netinkami įrengimai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros dėstytojas dr. Romanas Savickas tokį kainų skirtumą aiškino netinkamomis šilumos tinklų investicijomis.

„Aukštą eletros kilovatvalandės kainą sąlygoja tai, kad dažnai šilumos siurblių įrengimas ekonomiškai neatsiperka. Pavyzdžiui, vienas daugiabutis Vilniuje įsirengė šilumos siurblį karšto vandens sistemai. Konsultantai gyventojams žadėjo, kad investicija jiems atsipirks per 4-5 metus, tačiau įvertinus tai, kiek mažiau energijos jie suvartojo šią vasarą, atsipirkimas gali užtrukti ir iki 10-20 metų. Per tiek laiko įrenginiai jau bus susidėvėję. Taip pat papildomai reikėtų įvertinti ir šilumos siurblio keliamą triukšmą bei kvapą“, - patikino R. Savickas.

Jo teigimu, sutaupyti šiluminę energiją labiausiai padėtų vienvamzdės sistemos perdarymas į dvimamzdę ir termostatinių ventilių įdiegimas. Jie užtikrintų, kad gyventojų butai nuo viršutinio iki apatinio aukšto nebūtų peršildomi. Tokia investicija į daugiabučio pastato vidaus šildymo sistemos balansavimą, perdarymą į dvivamzdę sistemą, termostatinių ventilių pastatymą ir individualios apskaitos įrenginius sudaro apie 50 Lt/m² . Taigi 1-3 kambario butui – apie 2000-3000 litų.

Skirtinguose miestuose, skirtingos ir kainos

„Šilumos kilovatvalandės kainą vadovaujantis „Šilumos kainų nustatymo metodika“ nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kiekvieną mėnesį kaina yra perskaičiuojama atsižvelgiant į perkamo kuro rūšį ir kainą. Galutinį šilumos kainos dydį labiausiai nulemia perkamo kuro rūšis, todėl Lietuvos miestuose susidaro iki 25-30 % šilumos kainų skirtumai“, - kodėl šilumos kaina skirtinguose miestuose skiriasi, aiškino specialistas.

Pasak jo, žemiausia šilumos kaina gali džiaugtis tie, kurie gyvena miestuose, šildymui naudojančiuose vietinį biokurą (apie 18-25 ct/kWh). Daugiau sumokėti reikia vartojantiems importines gamtines dujas (26-34 ct/kWh). Brangiausia patalpas šildyti elektra – elektros 1 kWh kaina sudaro net apie 0,5 Lt/kWh ir pigiausias kuro rūšis pranoksta beveik dvigubai.

Kaina skiriasi dėl prastos pastatų būklės

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pasakojo, kad didžiausia problema, užkertanti kelią pigesniam šildymui ir ekonomiškesniam šilumos energijos vartojimui, yra prasta daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė.

„Šilumos kainos dydį taip pat lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kaina. Mokėjimai už šilumą priklauso ir nuo daugiabučio gyvenamojo namo būklės: jei namai nesandarūs, energijos apšildymui sunaudojama daugiau, taigi ir mokėjimai už šilumą didesni. Kiekvieno daugiabučio mokėjimai už šilumą kiekvieną mėnesį skiriasi, nes priklauso ne tik nuo šilumos kainos (Lt už kWh), bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio (kWh)“, - tokį paaiškinimą pateikė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis pabrėžė, kad už energijos paslaugas Lietuvos pastatuose 2011 metais vartotojai sumokėjo apie 6 mlrd. litų.

„Iš šios sumos namų ūkiuose gyventojai už elektrą sumokėjo apie 1,18 mlr. Lt, už medieną kurui 0,45 mlr. Lt, už gamtines dujas 0,38 mlrd. Lt, už kitą kurą - 0,20 mlrd. Lt, o už centralizuotą šildymą 1,48 mlrd. litų. Taigi namų ūkiams energija atsiėjo 3,7 mlrd. litų.

V. Martinaitis patikino, kad dideles šilumos sąnaudas ir didelius mokesčius už šilumą lemia ne šildymo būdas ar kuras, bet prastos šiluminės pastatų charakteristikos, sena šildymo įranga. Tad vienintelis būdas, galintis sumažinti išlaidas už šilumą – senų pastatų modernizavimas.