Kur buityje ištaškome daugiausiai vandens?

Taupyti vandenį - tiesiog būtina. Mokslininkai perspėja, kad šio šaltinio ištekliai senka, o ekonomistai - kad švaistydami vandenį švaistome ir savo pinigus.

Bendrovės „Kauno vandenys“ Abonentų skyriaus viršininko pavaduotojas Elegijus Rudaitis pasakojo, kad Kauno apskrityje gyvenantis žmogus per mėnesį vidutiniškai sunaudoja 2,5 m³ vandens. Panašūs rodikliai pastebimi ir Vilniuje, bendrovės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovės Eglės Matonienės teigimu, vienas vartotojas, turintis skaitiklį, per mėnesį suvartoja 2-2,5 m³ šalto vandens. Jei vartotojas skaitiklio neturi, per mėnesį vienam žmogui skaičiuojama 4,2 m³ šalto vandens suvartojimo norma.

Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto prodekanė Gražina Žibienė pastebi, kad suvartojamo vandens kiekis labiausiai priklauso nuo žmonių socialinės padėties, gyvenimo įpročių ir pragyvenimo lygio.

Tačiau lygindama vandens suvartojimą prieš Nepriklausomybės atkūrimą ir dabar, specialistė mato ryškius pokyčius. Įvedus mokestį už vandenį, jo suvartojimas sumažėjo beveik per pusę.

Specialistė pasakojo, kad krizės metu nuotekų valymo įrenginių veikla strigdavo dėl per tirštų atitekančių nuotekų, mat žmonės prausdavosi keliese tame pačiame vandenyje, o likusį vandenį dar panaudodavo tualeto turiniui nuleisti. Gerėjant ekonominei situacijai vandens suvartojimas šiek tiek augo, bet nepasiekė to lygio, koks buvo iki nepriklausomybės.

„Tarybiniais“ laikais vandentiekio tinklas buvo projektuojamas imant vandens suvartojimo normą miesto gyventojui iki 300 l žmogui per dieną. Pastaruoju metu vandens vienas miesto gyventojas per parą vidutiniškai suvartoja nuo 90 iki 100 litrų, gyvenvietėse – iki 70 litrų žmogui per dieną. Tuo metu Europos miestuose vienas gyventojas suvartoja iki 200 litrų vandens per dieną. 

DELFI.lt pasiteiravo specialistės G. Žibienės, kaip sutaupyti vandenį buityje ir kokių praktiškų patarimų ji galėtų duoti kiekvienam iš mūsų.

– Kokias vandens naudojimo klaidas darome?

– Plaunantis dantis ar indus, muilinantis rankas, trenkant galvą šampūnu – negalima palikti atsukto čiaupo. Indus reikia plauti ne visiškai užpildytoje indaplovėje, drabužius skalbti nepilnoje skalbimo mašinoje (išskyrus atvejį, kai mašinoje yra ekonominio vandens ir energijos taupymo programa), Taip pat vanduo švaistomas dažnai maudantis vonioje.

– Kaip galima taupyti vandenį maisto ruošime?

– Verdant produktus nebūtina vandens pripilti pilną puodą. Pakanka pripilti vandens tiek, kad produktai puode būtų vos apsemti, arba apsemti iki pusės. Uždengus puodą dangčiu, garai atliks savo darbą ir bus išsaugotos maistinės medžiagos. Kitas metodas taupyti vandenį ruošiant maistą – plauti daržoves ne po tekančiu vandeniu, bet pripildytame vandens inde. Nors šis metodas, man asmeniškai, nepriimtinas. Verdant vandenį arbatai ar kavai, patariama pripilti vandens į arbatinuką tiek, kiek tuo metu reikia. Dažniausiai likusį vandenį arbatinuke prieš kaisdami antrą kartą vis tiek išpilame.

Be to, dabartinės indaplovės sunaudoja iki 35 proc. mažiau vandens nei plaunant indus rankomis. Taigi, investicija į indaploves atsiperka.

– Ar vandens kietumas-minkštumas gali daryti įtaką jo vartojimui?

– Naudojant kietą vandenį (kietame vandenyje yra kalcio ir magnio druskų) buityje galimas didesnis elektros energijos sunaudojimas. Nusėdus šioms druskoms ant arbatinuko dugno ar spiralės, ant puodo dugno kaskart reikia sunaudoti daugiau elektros energijos tam pačiam vandens kiekiui pašildyti ar užvirti. Skalbiant drabužius kietame vandenyje, yra įrodyta, kad sunaudojama daugiau skalbimo miltelių (literatūroje randami skaičiai – 30-50 proc.), rūbai būna kieti, blogai išsiskalbia.

– Kaip taupyti vandenį vonios kambaryje?

– Norint taupyti vandenį vonios kambaryje reikia atsisakyti malonumo dažnai maudytis vonioje. Maudantis vonioje vienas žmogus sunaudoja apie 200 litrų vandens, o po dušu – apie 60 litrų. Maudytis, jei kam priimtina, galima ir ne kas dieną. Tokiu būdu nebus išsausinama oda. Dabar galima įsigyti dušų galvučių su aeratoriais – vandens suvartojama iki 25 – 30 proc. mažiau. Srovė tampa „puri“ ir vartotojas nejaučia jokio diskomforto dėl vandens srovės susilpnėjimo. Plaunant dantis, muilinant rankas ar kūną, trenkant šampūnų galvą – tuo momentu reikėtų užsukti vandenį.

– Ar pasiteisina tualeto bakeliai turintys du vandens nuleidimo klavišus arba mažesnės talpos?
– Taip, pasiteisina. Daugiausiai vandens buityje sunaudojama tualeto turiniui nuplauti – apie 30 proc. viso per parą sunaudojamo vandens kiekio. Šiuo metu gaminami bakeliai, kuriais galima nuleisti 3 l arba 6 l vandens. Taupymas akivaizdus. Jei tokio bakelio nėra įrengta, galima taupyti įdedant į bakelį paprasčiausią plytą ar užpildytą plastikinį butelį – sumažės bakelio tūris ir bus sunaudojama mažiau vandens.

– Ar tiesa, kad naudingai galime panaudoti ir lietaus vandenį bei sniegą?

– Taip, tai tiesa. Žinoma, tokiu būdu taupyti geriau individualių namų savininkams. Vanduo lietvamzdžiais surenkamas į specialias talpas, kurios gali būti pastatytos ant žemės, įkastos į žemę arba paprasčiausiai nuvedamos į tvenkinį, jei toks yra sklype. Toks vanduo gali būti panaudotas daržo, gėlynų laistymui, takų nuplovimui. Jei žinoma, kad vanduo netekėjo pro užterštas kiemo vietas (pavyzdžiui, automobilio stovėjimo vietą), ir talpa, kurioje laikomas, yra švari, galima tokiame vandenyje maudytis ar plauti galvą. Lietaus vanduo yra minkštas, todėl tinkamas naudoti skalbimo mašinose, ir, žinoma, tualeto bakeliuose. Sniego tirpsmo vanduo gali būti tinkamas laistymui, takų plovimui. Sniegas žiemos metu turi būti kaupiamas vienoje vietoje, apsaugotoje nuo taršos šaltinių.

– Kokių praktiškų vandens taupymo patarimų galėtumėte duoti?

– Paprasčiausias patarimas – būti ūkiškais: sutvarkyti varvančius čiaupus, įsirengti slėgio reguliatorių – jei vandentiekio sistemoje slėgis 4 atmosferos, o įrengus slėgio reguliatorių, slėgis sumažėtų iki sakykime, 2 atmosferų, galima sutaupyti iki 25 proc. vandens. Įsirengti momentinius vandens šildytuvus, kad nereikėtų nuleisti šalto vandens belaukiant kol atitekės karštas, arba tą vandenį surinkti į indą ir vėliau panaudoti kitiems tikslams. Ir žinoma, keisti vandens naudojimo įpročius.