Už šios sistemos diegimą atsakingas bendrovės „Schneider electric“ atstovas Šarūnas Miknevičius teigia, jog retas šeimininkas iš tiesų pageidauja, jog jam nepajudinus nė piršto būtų išvirta kava ar žengiant per namus įsijungtų menkiausias prietaisas – dauguma ieško sprendimų, kaip automatizavus visų namų įrenginių darbą sutaupyti šildymo ir apšvietimo srityse. O tretiems, ši sistema netgi padeda auklėti vaikus.
„KNX idėja – sujungti visų sistemų valdymą. Kad jos būtų naudojamos ir valdomos efektyviai, taupiai. Ir suteiktų maksimalų komfortą namuose gyvenančiam žmogui ar komercinėse patalpose dirbančiam personalui“, - teigia Š. Miknevičius.
Priklausomai nuo fantazijos kaina skiriasi dešimteriopai
„Nuolat sulaukiu klausimų – kiek kainuos? Ir kai pateikiu tokį atsakymą, nusistebėjimo: kaip čia taip? Ogi taip: jei norėsite tik apšvietimo ar šildymo valdymo – sistemos įrengimas 100-150 kvadratų namui gali kainuoti ir iki 10 tūkst. litų. Tačiau kaina vis auga, priklausomai nuo kliento norų. Kai kurie prie šios sistemos jungia vaizdo (televizoriaus), garso sistemas, namų domofoną. Jei dar norime turėti ekranėlius ant sienos ir pirmame, ir antrame aukšte, ir dar miegamajame – tai tikrai labai iškelia kainą. Tačiau tokius planus maksimum įgyvendina tikrai retas būsto šeimininkas“, - teigė vyras.
Dar vienas aspektas – jungiant įvairius įtaisus į bendrą „protingo“ namo sistemą, galima sutaupyti perkant įrangą. Ne todėl, kad ji būtų prastesnė – tiesiog šildymo katilus, rekuperatorius tuomet galima rinktis be automatinio valdymo – jį jau turi bendra namų sistema.
Kam - rytinė kava, o kam – laiku palietas šiltnamis
Vyro teigimu, gyventojams aktualiausia, kad efektyviai ir ekonomiškai funkcionuotų namo šildymo ir apšvietimo sistemos. Todėl dažniausiai jos ir sujungiamos KNX sistema.
„Tokios sistemos atsiperkamumas yra, bet jis – ilgas. Jei investuotojai stato administracinį pastatą ir tikisi, kad jis atsipirks per 3-5 metus – tai šiuo atveju taip nebus. O kiek bus sutaupyta, priklauso nuo to, koks namuose yra šildymas. Šioje srityje galima pasiekti didžiausios ekonomijos. Tiesa, šia sistema galite valdyti tik šildymą – galbūt Jums visai nereikalingas visas „protingas namas“. Tačiau dar labai priklauso, ar Jūsų šildymas – elektrinis? Ar dujinis? Ar geoterminis? Kiekvienu atveju, akivaizdu, kad sutaupymai stipriai skirsis. Ar jūsų būsto langai atsukti į pietus? Tuomet jo šilumos suvartojimas ir taip yra mažesnis, todėl ir sutaupymas bus mažesnis“, - dėstė pašnekovas.
Sutaupyta suma priklauso ir nuo to, ar būste nuolat yra žmonių, ar dieną jie iškeliauja į darbus, mokyklas, galiausiai – ilgesniam laikui išvyksta atostogų. Jei kasdien einate į darbą, įsidiegę automatizuotą sistemą galite tikėtis 30-40 proc. mažesnių išlaidų.
„Žinoma, ne viskas reikalinga ir ne viską būtina į tą namą diegti. Čia jau konsultacijos padeda išgryninti, kas žmogui aktualiausia, ko jam labiausiai reikia. Štai Kaune vienas žmogus prie šios sistemos prijungė šiltnamio laistymo sistemą. Jis mato šiltnamyje esančią temperatūrą, drėgmę per namuose įrengtą panelę. Jam tai buvo aktualiausia. Taigi sistemos panaudojimas – labai platus“, - prisimena „Schneider electric“ atstovas.
Apsaugota nuo gedimų ir avarijų
Ar tokią sistemą pavyktų įdiegti į jau pastatytą būstą? Š. Miknevičius teigia, kad tokia galimybė yra, tačiau viskas labai priklauso nuo to, kokia elektros instaliacija jau įrengta. Sudėtinga sistemą įrengti senos statybos būstuose, lengviau – naujos statybos butuose ar namuose.
Kokie klientai dažniausiai įsigeidžia „protingo“ būsto? Bendrovės atstovo teigimu, šia sistema susidomi arba turtingi, arba technologijų srityje smalsūs žmonės.
„Pirmieji mūsų klientai daugiausia buvo informacinių technologijų specialistai. Jiems įdomu, kaip čia viskas veikia, tos naujosios technologijos. Esame sistemą įdiegę tiesiog dviejų kambarių bute Pilaitėje. Šeimininkui buvo įdomu“, - šypsosi pašnekovas.
Sistema yra atspari elektros linijos gedimams – žinoma, dingus elektrai išmanusis namas apmiršta, tačiau jai atsiradus viskas toliau veikia pagal buvusius nustatymus. Lygiai taip pat ji nesunkiai sutaisoma, jei kažkurioje būsto vietoje nukertamas elektros kabelis.
„Sistema gera tuo, kad kiekvienas valdymo elementas yra decentralizuotas. Jie tiesiog atiduoda informaciją į tam tikrą valdiklį, tačiau dirba atskirai. Ir jei kažkas nutiktų, pavyzdžiui, vienam apšvietimo valdymo mygtukui, atsakingam už keturis šviestuvus, tai laikinai negalėsite įjungti tik šių keturių šviestuvų. Žinoma, tuo atveju, jei jų rankiniu būdu negalima įjungti. Sistema dažniausiai įrengiama žiedo principu. Todėl jei statybų metu kažkas kažkur perkirstų laidą, galima duoti elektros maitinimą iš kitos pusės“, - teigia pašnekovas.
Įdiegus name tokią sistemą į jungiklius atiteka vos 24 voltų elektros srovė. Tokia naujove patenkinti visi, norintys namus įsirengti pagal „Feng shui“ patarimus arba kada nors skaitę apie elektros lauko žalą, jei šalia miegamojo lovos yra elektros lizdas. Sistema taip pat suteikia galimybę tam tikru laiku apskritai nutraukti elektros energijos tiekimą į konkrečius elektros lizdus.
„Jeigu norite, kad miego metu jokiuose elektros lizduose nebūtų elektros įtampos – jokių problemų. Nusistatote laiką, kada į tą rozetę nebus paduodama įtampa. Ji atjungiama tiesiog elektros skydelyje. Lygiai taip pat galima kontroliuoti vaikus – kad jie ilgai nežiūrėtų televizoriaus, tam tikromis valandomis tiesiog atjungiama elektra. Gali ir apskritai išsijungti vaikų kambaryje visa šviesa. Visa tai galite padaryti spusteldami mygtuką prie savo lovos ar darbo kambaryje. Tiesa, didesnė bėda su nešiojamais kompiuteriais – šiais laikais jie pakankamai ilgai veikia ir be įkrovimo“, - juokiasi Š. Miknevičius.
Visa namų automatizavimo sistema paremta elektros ir interneto ryšiu, tačiau jei šeimininkui nereikalinga galimybė namą valdyti mobiliuoju telefonu ar elektroniniu paštu, sistema gali būti valdoma tiesiog mygtukais pačiuose namuose.
Namai gyvi ir be šeimininkų
Perprogramuoti sistemą, kad, pavyzdžiui, konkretus jungiklis įjungtų ne bra šviestuvą, tačiau lauko apšvietimą, gali tik specializuotas KNX meistras. Tačiau Š. Miknevičiaus teigimu, meistro paslaugų dažniausiai prireikia rengiant sistemą, dar kartą – mėnesį pagyvenus naujajame būste. Vėliau pagalba reikalinga tuomet, kai kas nors sugenda – nėra poreikio šios sistemos kasmet patikrinti ar perprogramuoti, jei šeimininkams tinka, kas kuriuo mygtuku yra valdoma.
Taip pat sistema padeda apsaugoti namus – ji gali įspėti šeimininkus apie suveikusią signalizaciją ar išsiliejusį vandenį (kai įrengtas vandens nuotėkio detektorius).
Namai taip pat gali „gyventi“ kartais įjungdami šviesą tai viename, tai kitame kambaryje tuo metu, kai esate išvykę atostogų. Š. Miknevičiaus teigimu, tokios priemonės suklaidina namus stebinčius ilgapirščius ir atgraso juos nuo laužimosi į namus.
Gelbėja didelius namus nuo ilgos jungiklių eilės
Bendrovės „Eugesa“ KNX sistemos ekspertas Egidijus Rutkauskas teigė, jog iš visų dėl įvairių elektros instaliacijos darbų į bendrovę besikreipiančių klientų KNX sistemą įsidiegia kokie 5 proc.
Pašnekovas pastebi, kad Vokietijoje apie dešimtadalis namų jau iškart yra statomi su „protingo“ namo sistema.
Tačiau Lietuvoje ji retai instaliuojama į tradicinį 100 – 150-ies kvadratų būstą.
„Tokie klientai dažniausiai stato brangesnį nei vidutinį būstą. Ten namo kaina prasideda nuo 0,5 milijono litų ir daugiau. Taip pat jie būna didesni nei 100 kvadratų. Vienas namų buvo 460, kitas – 1000 kvadratų. Tokių namų savininkai gal labiau sistemą diegiasi dėl patogumo. Tokiame name, įsivaizduokite, valgomajame ar svetainėje būna labai daug jungiklių. Kai mačiau vieną tokių projektų, ten vienoje vietoje buvo numatyti 6 dvigubi jungikliai. Vadinasi – 12 klavišų. Realiai žmogus tikrai neprisimins, koks jungiklis ką jungia“, - teigė E. Rutkauskas.
Įdiegus KNX sistemą, vyro teigimu, telieka keturi klavišai ir kiekvienas jų įjungia parametrus, nustatytus tam tikrai situacijai. Inžinieriai šias situacijas vadina skirtingomis scenomis.
Pavyzdžiui, vienas jungiklis – jei į namus užplūsta svečių, antras – kai tiesiog būni namuose, trečias – šeima susirenka į svetainę žiūrėti televizoriaus.
Priklausomai kiekvienai iš situacijų pritaikoma ir šildymo, ir vėdinimo sistema, ir apšvietimas. Jei bus svečių, dažniau bus darinėjamos lauko durys, greičiausiai reikės šiek tiek padidinti šildymą.
Protingų namų kuriozai - kai namas tampa pernelyg savarankiškas
Tačiau E. Rutkausko teigimu, kad ir koks didelis būtų namas, jam dar neteko išgirsti pageidavimo, kad buities prietaisai šeimininkui ryte patys išvirtų kavos.
„Vokiečių bendrovė „Miele“ gamina prietaisus, kurie yra parengti ir gali būti integruoti į vadinamojo išmaniojo namo sistemą. Bet čia kažkas panašaus, kaip mes viename name įrenginėjome pirtį. Ekranėlyje buvo galima pasirinkti nustatymą „Einu į pirtį“ ir ta patalpa pradeda kaisti, tik reikia maždaug pusvalandžio, kol įkais. Tačiau šeimininkams kas nors paskambino, sako - „važiuojam ten ir ten“. Visi išvažiavo, o pirtis – toliau veikia. Taigi lygiai tas pats gali būti ir su ta kava – padaryta ji gali stovėti labai ilgai“, - juokėsi pašnekovas.
KNX sistemą diegiančios bendrovės atstovas teigia, jog iš esmės didžiąją dalį šios sistemos sudaro įrangos kaina – įrengimas nedaug kuo skiriasi nuo įprastos elektros instaliacijos ir nedaug brangiau kainuoja.
„Kiekviena šviestuvų grupė valdosi iš vienos vietos. Atrodytų, tarsi tų laidų turėtų būti daugiau, nes reikia valdyti kiekvieną šviestuvą nepaisant, kuriame namo kampe jis yra. Tačiau tarp jungiklių išvedžiojamas tik vienas specialus, vadinamasis „protingas“ laidas. Taigi prie šviestuvų darbo gal ir daugiau, tačiau su jungikliais ir visa valdymo įranga – mažiau. Manau, kad kiekvienam elektrikui, dirbančiam šį darbą, pusvalandį išdėsčius, kaip ką daryti, jis sugebėtų tokią sistemą įrengti. Specialisto, turinčio sertifikatą, reikia tik norint sistemą suprogramuoti“, - teigia E. Rutkauskas.