Jis dar prieš 7 metus pradėjo dirbti su alternatyvios energijos įdiegimu namų renovacijos sistemoje. Tik pasikeitus valdžiai jo projektai, kaip ir pats renovacijos procesas, sustojo. Tiesa, tai profesoriaus neprivertė nuleisti rankų.
Šilumą išsaugo 36 valandas
„Elektrotechniškai išsireiškus, alternatyvios energijos tikslas – gaminti vatus, kurie yra šilumos srauto kitimo greičio vienetai. Sunaudoti vatai virsta šiluma. Už kilovatvalandę energijos mes dabar mokame 47 centus, o tai reiškia, kad tokia kaina yra už per valandą sunaudotus tūkstantį vatų. Norėdami sutaupyti turėtume ieškoti, kaip tuos vatus pildyti ne vien iš elektros ar šiluminių tinklų. Pavyzdžiui, elektrą galime gaminti iš alternatyvių šaltinių“, - patikino profesorius.
Jis pasakojo su studentais nemažai dirbantis tam, kad šilumą būtų galima lengvai gaminti naudojant atsinaujinančių šaltinių energiją.
„Pavyzdžiui, saulės energiją galime paimti radiaciniu arba elektriniu būdu. Radiacinės energijos paėmimo būdas, paprastai kalbant, reiškia vandens šildymą. Tai labai gerai tuo, kad sukauptus vatus galima išsaugoti, tarkime, statinėje su gerai izoliuotomis sienomis. Tokioje statinėje vanduo gali išsilaikyti apie 36 valandas“, - patikino A. Bielskis.
Anot jo, sklandantys mitai, jog žiemą saulės energija nepasinaudosi, yra laužti iš piršto. Vakuuminių kolektorių dėka energija imama ne tik tada, kai saulė šviečia kaitriai, bet ir kai yra tiesiog šviesu. Tiesa, norint gyventi komfortiškai ir negalvoti apie tai, ar diena yra pakankamai šviesi, į sistemą galima integruoti ir vėją.
Sistema kainuotų 3-5 tūkst. Lt
Vis dėlto, Klaipėdos krašte spėjo atsirasti kelios 30 kilovatų elektrinės jėgainės, kurios sėkmingai veikia iki šiol.
Išmanusis sodo namelis – už 22 tūkst. Lt
Sužavėtas alternatyvių energijos šaltinių galimybės A. Bielskis pasakoja pradėjęs jas realizuoti pats. Jis kartu su sūnumi ketina pastatyti išmanųjį sodo namelį, kurio šilumos tiekimo sistema veiktų naudodama saulės ir vėjo energiją.
Vieno kilovato elektrinę jis planuoja įrengti malkinėje. Jos stogą puoštų 250 vatų saulės elektrinė ir maždaug 600 vatų vėjo elektrinė. Visa ši vertikalios ašies pagrindu veikianti sistema galės pagaminti iki vieno kilovato elektros energijos, o sukauptą perteklių atiduos atgal „Lesto“ tinklams.
„Saulės elektrinė gali šildyti tą vandenį sukdama šilumos siurblį. Jis yra labai patogus, nes maitinamas elektra, kuri spaudžia kompresorius ir keisdama suspaudimo laipsnį gamina šilumą. Mes vis tiek liksime prisijungę prie „Lesto“, tad jeigu nei saulės, nei vėjo nebus, elektrą pirksime iš jų. Tačiau pasinaudoję šia sistema gerokai sumažinsime tą perkamą kiekį. Namelis po truputėlį kyla, visą sistemą planuojame įdiegti dar šią vasarą“, - neslėpdamas džiaugsmo kalbėjo profesorius.
„Norint naudoti vandenį, ji reikia pašildyti iki maždaug 60 laipsnių. Kaip jau minėjau, grindims užtenka ir 30 laipsnių temperatūros, bet jeigu tokį vandenį naudosime ir šiaip, jame gali atsirasti bacilų. Todėl statysiu savitakį saulės kolektorių, kurio viduje bus dviejų kilovatų elektrinis šildiklis, kuris šildys vandenį tuomet, kai nebus saulės. Jeigu vanduo statinėje stipriai įkais, perteklinė energija į lauką bus atiduota garų pavidalu, o trūkstant vandens, jį įsiurbs iš šulinio“, - apie savo viziją pasakojo A.Bielskis.
Šilumos siurbliai padėtų mokėti 4 kartus mažiau
Jis patikino, kad kartu naudoti alternatyvią energiją ir gaunamą iš elektros tinklų, nėra joks nusikaltimas. Priešingai, tai padėtų užtikrinti nuolatinį energijos srautą, tačiau netrukdytų sutaupyti. Šioje vietoje puikiai pasitarnautų šilumos siurbliai.
„Jų principas yra atvirkščias šaldytuvui, kurie kameroje šaldo, o nugaroje – skleidžia šilumą. Tai jeigu toje vietoje, kurioje jis šildo, mes ventiliatoriumi paduotume sukauptą šilumą į kambarį, turėtume patį paprasčiausią šilumos siurblį. Jo veikimo principas – imti iš aplinkos šilumą, viduje ją padauginti ir atiduoti didesnį kiekį“, - aiškino A. Bielskis.
Jis tikina paskaičiavęs, kad labiausiai šiam reikalui tiktų šilumos siurbliai veikiantys oro ir vandens principu. Jie šilumą imtų iš lauko, o ją padidinę, atiduotų į vandenį. Kilovatvalandė, kurią sunaudotų šilumos siurblys paimdamas energiją iš tinklų, pagamintų 4-5 kilovatvalandes šilumos energijos. Tad mokėti už šilumą reikėtų net keturis kartus pigiau.
„Protingieji“ namai vos po 50 metų
Profesorius pasakoja tikintis, jog po 50 metų visi namai bus „protingi“ ir veiks būtent pagal tokią šilumos gavimo sistemą. Pasak profesoriaus, dėl to daug dirba mokslininkai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
„„Protingieji“ namai tikrai labai geras ir kokybiškas sprendimas. Bet tam tikra prasme, tai gali būti ir labai pavojinga, nes pažeidžiamas žmonių privatumas. Juk kažkas pašalinis gali įsilaužti į sistemą ir sužinoti, ką savininkas veikia. Taigi mes bandome vystyti idėja, kad išmanusis namas būtų draugiškas ne tik gamtai, bet ir žmogui.
Kalbu apie matuoklį, kuris atrodo nesudėtingas, tačiau juo galima ištirti žmogaus emocinę būseną, padaryti kardiogramą, pamatuoti temperatūrą ir pirštų galų odos varžą. Jei žmogų veikia kažkokie išoriniai dirgikliai, tai jie atsispindės rezultatuose. Ši sistema galėtų pasakyti, ar žmogui netrūksta šilumos, drėgmės, ar jis jaučiasi patogiai. O jeigu dar būtų ryšys su elektroniniu daktaru, galima būtų perspėti ir apie gręsiančias ligas“, - pasakojo profesorius.
Laukia intensyvūs 6 metai
Pasak jo, tam tikros direktyvos šiam problemos sprendimui ateina ir iš Europos Sąjungos. Pagal 20/20 iniciatyvą, kurią patvirtino ir mūsų Vyriausybė, energiją taupančių išmaniųjų namų 2020 metais turėtų būti 70 proc. daugiau nei yra dabar.
„Šią sistemą bandoma integruoti per langus. Žadama, kad naujuose languose bus penkti stiklai, paketai, iš kurių vienas – su įmontuotais fotovoltiniais elementais. To pasėkoje pats namas, jo konstrukcijos, gamins elektrą. Visoriuose jau vyksta tokie tyrimai. Deja, daugelis mano, kad lietuviai yra elgetos ir tokią produkciją pagaminę ją pardavinės į vakarus. Bet tai nėra tiesa, manau, kad toks judėjimas turėtų vykti ir praktiškai pasijusti 6 metų bėgyje“, - ateities prognozėmis dalijosi profesorius.