Tokias sistemas ir nutarėme apžvelgti, ištirdami kiek tai ekonomiškai ir fiziškai naudinga - ar sutapytume tik pinigų, ar ir laiko?
Sistema aiški ir dešimtmečiui
„Jaukurai“ Šildymo produktų grupės vadovas Kostas Mačiulis pasakoja, kad vienas iš moderniausių šildymo būdų, kurį rekomenduotų rinktis žmonėms – granulinių katilų sistemos. Teisingai parinkta katilo galia, jo konstrukcija bei komplektacija leidžia pasiekti aukščiausią efektyvumo lygį, o prisiminti apie katilą reikės tik kartą per savaitę.
„Didžiausias šių sistemų minusas tas, kad granulės pačios į bunkerį nesusiberia. Maždaug kartą per savaitę reikės sugaišti 5 minutes – pakrauti granules į bunkerį. Bet tai tikrai nesunkus darbas, kurį sugebės atlikti bet kuris šeimos narys nuo 10 metų. Užtat turėsite aukštą komforto lygį, pigų šildymą, karštą buitinį vandenį ištisus metus ir pastoviai kontroliuojamą temperatūrą“, - teigia specialistas.
Pasak jo, namuose geriausia naudoti pilnai automatizuotą (automatinis uždegimas ir gesinimas bei automatinis degiklio ir šilumokaičio valymas) medienos granulėmis pildomą katilą. Tokį komplektą sudaro katilas su šilumokaičiu ir valdymo automatika, granulių degiklis, bunkeris ir padavimo įrenginys su lanksčia ar kieta jungtimi.Taip pat būtina sumontuoti kamino traukos reguliatorių – taip išvengiama šilumos praradimo per kaminą esant vėjuotam orui.
Jo teigimu, naujos statybos 150 kv.m. šildomo ploto šildymo išlaidos medžio granulėms per metus siektų apie 2 000 Lt.
Dėl netinkamo įrengimo – 4 kartus didesnės kainos
Tačiau ji patikino, kad tai nėra galutinė suma. Paprastai sutaupyti galima pasirenkant pigesnį šilumos siurblį, bet nereikėtų gailėti pinigų kokybiškiems darbams bei tinkamam lauko kolektoriui.
„Yra daug pavyzdžių, kai du šalia stovintys identiški namai, turintys tos pačios firmos šilumos siurblius, sąskaitas už šildymą moka skirtingas. Vieni įsirengę šilumos siurblį lieka labai nusivylę, nes šildymo sąskaitos visiškai neatitinka jiems šilumos siurblių pardavėjų žadėtos šildymo kainos. Tuo metu kiti, anaiptol, džiaugiasi savo šildymo sistema ir dar mažesnėmis šildymo sąskaitomis nei planavo. Blogai įrengtas lauko kolektorius ar neteisingai sumontuota sistema viską iškart gali apversti aukštyn kojom – tai yra sąskaitos tuomet gali skirtis net iki 3 – 4 kartų“, - pabrėžė E. Luotytė.
Už šildymą – 200 litų per mėnesį
Geoterminio šildymo sistema šilumą naudoja imdama ją iš žemės gelmių. Visas procesas gana paprastas: įrengiamas lauko kontūras – tai yra horizontalus arba vertikalus kolektorius, kurį sudaro plastikiniais vamzdžiais tekantis etilengliukolis, kuris surenka žemės šilumą ir ją per šilumokaitį perduoda šilumos siurbliui.
„Geoterminio šildymo sistema yra unikali tuo, jog šilumos energija naudojama pastatui šildyti yra imama iš žemės, kur temperatūra niekados nebūna minusinė, todėl lauko oro temperatūra praktiškai nelemia geoterminio šilumos siurblio veikimo. Geoterminė šildymo sistema yra visiškai automatizuota bei ilgaamžė. O šildymo išlaidos yra vienos mažiausių tarp visų šildymo būdų“, - patikino E. Luotytė.
Pasak jos, sezoninės šildymo kainos, naudojant šią sistemą Vilniuje ir jo apylinkėse, kur šildymo sezono trukmė yra vidutiniškai 202 dienos ir oro temperatūra yra žemesnė nei, pavyzdžiui, pajūrio zonoje – neturėtų būti didesnės nei 1 400 Lt arba, kitaip tariant, neturi viršyti 200 Lt per mėnesį, neskaičiuojant išlaidų karšto vandens ruošimui.
Šildytis elektra nėra taip brangu, kaip atrodo
„Namuose taikomas grindinis, sieninis ar lubinis infrašildymas. Tai tarsi paprastas elektrinis šildymas, tačiau dėl kaitinimo elemento ir reflektorinės šildytuvų dalies šiluma, kaip ir nuo židinio, pečiaus ar žmogaus, sklinda spinduliniu būdu ir taip gerokai efektyviau šildo patalpą. Mitas, kad elektrinis šildymas yra brangiausias. Šiuolaikinės elektrinio šildymo sistemos yra gerokai ekonomiškesnės ir jei vertinsim visas kitas išlaidas, kurių reikalauja kitos sistemos (malkų vežimas, katilų ar kaminų valymas, kūrenimas, brangių sistemų aptarnavimas, patikrinimas prieš sezoniną, didelė pradinė investicija ir t.t.), tai šiuolaikinis elektrinis anglies pluošto šildymas yra vienas ekonomiškiausių ir racionaliausių pasirinkimų“, - patikino specialistas.
Norint šildytis tokiu būdu, grindyse montuojami anglies pluošto kilimėliai ar tinkleliai, sienose – šildančios gipso kartono plokštės arba pusiau akumuliaciniai radiatoriai, lubose – natūralaus šildymo plokštės. Vandeniui šildyti naudojami elektriniai vandens šildytuvai. Įsirengti tokią sistemą naujos statybos 100 kv. n. name ar bute kainuos apie 11 tūkst. Lt. Į šią kainą įeina kombinuota šildymo įranga, programuojamas valdymas, vandens šildytuvas ir montavimo darbai.
Jei namas naujos statybos ir tikrai gerai izoliuotas, vidutiniškai šildymosi sezonas 100 kv. m. plotui kainuoja 1 200-1 500Lt palaikant 21 laipsnio temperatūrą.
Sėkmingai prigijo užsienyje
„Vakaruose elektrinis šildymas labai populiarus, nes paprastai montuojamas ir patogiausias naudoti. Lietuvoje yra senas mitas, kad tai brangiausias šildymo būdas, tačiau įvertinus daug aspektų, taip tikrai nėra. Šios sistemos naudingumo koeficientas yra 100% nepaisant lauko temperatūros. Kitos šildymo sistemos deklaruoja didesnius naudingumo koeficientus, bet jis būna prie idealių sistemai sąlygų, kurių Lietuvoje praktiškai nebūna“, - pabrėžė D. Juška.
Vienas iš populiariausių mitų apie spindulinį šildymą - kad jis pavojingas sveikatai. Tačiau D. Juška šį teiginį iš karto paneigia – infraraudonųjų spindulių svarbu nepainioti su ultravioletiniais ar mikrobangų.
„Tai, jog elektrinis spindulinis šildymas tikrai nėra pavojingas sveikatai, mūsų prašymu patvirtino net Lietuvos puslaidininkių fizikos institutas ir garsus fizikas profesorius Jonas Grigas. Jis daugelį metų tyrinėja bloguosius spindulius ir bangas, kurias sukelia mobilūs telefonai, mikrobangų krosnelės ir t.t. Vakarų valstybėse kaip Vokietija, Austrija, Šveicarija toks šildymo būdas yra labai populiarus ir vienas iš pirkimo argumentų yra nauda sveikatai. Pas mus Lietuvoje žodis spinduliai kai kuriuos žmones gąsdina, nors pats tas žodis nereiškia nieko gero, nei nieko blogo. Kiekvienuose namuose yra „infrašildytuvų“ – paprasti radiatoriai, koklinė krosnis ar židinio stiklas ir net pats žmogus spinduliuoja infraraudonuosius spindulius, ar jie mums kenkia?“, - retoriškai klausė D. Juška.
Jis pridūrė, kad infrašildymo sistemos elementai dėl specialaus reflektoriaus, šilumą spinduliuoja intensyviau, tokiu būdu sušildydami patalpoje esančius paviršius, kurie akumuliuodami šildo patalpą.