- Kaip vertinate šiandienį mokytojo specialybės prestižą? Kaip jis keičiasi?
- Mokytojo profesijos prestižas nėra sumenkęs. Jei aš, mokytoja, į savo darbą žiūriu atsakingai, pozityviai, nuolat tobulėju, tai mano darbą aukštai vertina ir mokiniai, ir jų tėvai, ir kolegos, ir mokyklos vadovai. Nuo savo bendruomenės ir prasideda vertinimas.
- Mūsų seneliai atsimena, kad anksčiau mokytojas buvo laikomas pavyzdžiu ir autoritetu, kaip yra dabar?
- Iš mokytojo tikimasi, kad jis bus vaikui rūpestingas pagalbininkas, patarėjas, apsišvietęs daugelyje sričių, pozityviai mąstantis, nuolat tobulėjantis. Mokytojas visada turėtų būti pavyzdžiu ir autoritetu, kuris eina kartu su vaiku, veda jį, nukreipia tuo keliu, kuris geriausiai tinka vaikui, kad šis eitų pirmyn, norėdamas, siekdamas daugiau nei pasiekė jo mokytojas.
- Kas sunkiausia mokytojo darbe?
- Sunkiausia mokytojo darbe sutikti mokinius, kurie nepriima tai, ką tu nori jiems duoti, kai nori padėti, o tos pagalbos nepriima.
- Ar sunku palaikyti santykius su mokiniais?
- Nesunku. Jei mokytojas bus atviras, širdimi mylintis, neveidmainiaujantis, tikras ir nuoširdus, mokiniai jaus pasitikėjimą mokytoju, tada ir santykiai su mokiniais bus puikūs, padidės galimybės išmokyti.
- Kokie šiais laikais mokiniai? Kaip su jais susitvarkote, susikalbate? Gal turite specialius savo metodus? Kokie jie?
- Yra mokytojų, kurie nepripažįsta vadovėlių, kontrolinių rašymo. Kas, Jūsų nuomone, visai nereikalinga matematikos pamokose?
- Aš savo pamokose pratybų sąsiuvinių nenaudoju. Uždavinius mokiniams parenku iš įvairių šaltinių. Stengiuosi, kad uždaviniai būtų susieti su gyvenimiška patirtimi, ugdytų loginį mąstymą. Manau, kad vyresnėse klasėse matematikos pratybų sąsiuvinių nereikia. Mokiniai, užsirašydami uždavinių sprendimus, skatinami ieškoti logiškos sprendimo eigos, ieško racionaliausio būdo, nes gali būti
ir kiti uždavinių sprendimo būdai. O pratybose siūlomas vienas sprendimo būdas ir tik atsakymų rašymas. Mano nuomone, pratybų sąsiuviniai nepadeda mokiniui tobulėti, neugdo jo mokėjimo mokytis kompetencijų. O rašydami patys mokiniai lavina matematinį raštingumą ir matematinį komunikavimą. Trumpas užrašymas, kas uždavinyje duota, ką rasti, vaikui leidžia matyti santykius tarp duotų ir ieškomų dydžių, jis pradeda mąstyti, koks galėtų būti sprendimo būdas. O tai ugdo loginį mąstymą.
- Jei galėtumėte dar kartą rinktis, ar vėl pasirinktumėte mokyti?
- Žinoma. Ne kartą esu apie tai galvojusi ir sakiusi. Kolegoms, draugams, artimiesiems. Ir savo mokiniams.
- Kas Jums yra mokytojavimas? Tik darbas, o gal pašaukimas?
- Mokytojavimas man yra ir darbas, ir pašaukimas. Ko daugiau? Dirbu tai, kas patinka, jaučiuosi puikiai, kai mokiniai noriai mokosi, galvoju, kaip padėti tiems, kurie sunkokai draugauja su matematika, nuolat mąstau apie tai, kaip galima pasiekti geresnių rezultatų, džiaugiuosi bendravimu su kolegomis, galimybėmis skleisti savo patirtį, laisvai ir kūrybiškai dirbti, tobulėti. Visa tai man ir yra mokytojavimas.
- Startavo DELFI projektas ir mūsų skaitytojai rinks tautos mokytoją. Kaip jūs įsivaizduojate mokytoją, kuriuo galėtų didžiuotis visa Lietuva?
- Šiuolaikinis mokytojas turi gebėti suprasti mokinius, visada turi būti pasiruošęs atsakyti į netikėčiausią klausimą. Mokytojas – ne tik geras pedagogas, bet ir geras psichologas. Jis turi mokėti bendrauti su įvairaus amžiaus vaikais, žinoti jų pomėgius. Mokytojas turi tikėti savo mokiniais, visada juos skatinti siekti savo tikslų, aukščiausių rezultatų. Jis turi nuolat ieškoti naujų būdų, kaip perteikti savo dėstomą dalyką dar įdomiau. Ir svarbiausia, kuo turi pasižymėti geras mokytojas, - šypsena ir humoro jausmu!
2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijos skiriamos gerinti mokymosi galimybes turintiesiems specialiųjų poreikių.