Pedagogai neslepia: kas nutinka knygų neskaitančiam mokiniui

Specialistai sako, kad neskaitantiems vaikams sunkiau sekasi mokslai. Tačiau ką daryti, jei mažamečiui knygų skaitymas tampa kančia? DELFI domisi, kokią įtaką vaikų ugdymui gali turėti tėvai.

Tėvų klaida – perdėta kontrolė

Psichologai vieningai pritaria, kad skaitymas vaiko gyvenime yra ypač svarbus. Taip pat teigiama, kad tėvai turi kreipti dėmesį į savo atžalos mokymosi įpročius, tačiau kartais tai tampa perdėta kontrole.

Vilniaus Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro atstovės, psichologės Vitalijos Mikutaitienės teigimu, tėveliai turi auklėti vaiką, tačiau kuo jis savarankiškesnis, tuo jam geriau.

„Kuo vaikas savarankiškesnis ir labiau motyvuotas mokytis, tuo mažiau tėvams reikia prisidėti prie vaiko mokymosi. Tačiau visi tėvai gali padėti vaikams struktūruoti savarankišką mokymąsi. O pradiniame mokykliniame amžiuje reikia skirti ypatingą dėmesį savarankiškam mokymuisi“, – aiškina V. Mikutaitienė.

Anot psichologės, tėveliams derėtų paskirstyti pamokų ruošimo laiką, nes ilgai mokytis yra neefektyvu. „Kartais tėvai džiaugiasi, kad vaikas grįžęs po pamokų gali visą dieną ir vakarą praleisti ruošdamas pamokas, tačiau tai nėra efektyvus mokymasis. Tėvai gali pradžioje sutarti su vaiku iki kelintos valandos turi būti paruoštos pamokos ir per kiek laiko. Kitas labai svarbus dalykas - kaip patys tėvai vertina ugdymo procesą. Ką jie kalba apie patį mokymąsi, kaip vertina mokytojus ir jų suteikiamas žinias“, – pasakoja V. Mikutaitienė.

Tėvai neturi tapti mokytojais

Tos pačios nuomonės laikosi ir edukologė, Mykolo Romerio universiteto profesorė Valdonė Indrašienė, teigdama, kad tėvų dalyvavimas vaiko mokymosi procese yra labai svarbus visomis prasmėmis, tačiau jie neturėtų tapti dar vienais mokytojais.

„Tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo procese teigiamai veikia ne tik vaikų mokymosi pasiekimus, bet ir vaikų ateities perspektyvą, psichinę sveikatą bei socialinius santykius su aplinkiniais. Tyrimais nustatyta, kad tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą yra labai svarbus geresnių vaiko pasiekimų veiksnys. Tačiau prisiimti mokytojo vaidmenį ne visada reikėtų, o ir ne kiekvienas galėtų“, – sako V. Indrašienė.

Skaitymas lemia vaiko raidą

Kalbant tik apie knygų skaitymą, pasak psichologės V. Mikutaitienės, tai yra vienas svarbiausių procesų vaiko gyvenime, kuris lemia jo intelektualinę brandą.

„Knygų skaitymas daro didžiulę įtaką ne tik intelektiniam brendimui, bet ir greitina emocinę- socialinę, komunikacinę ir pažintinę raidą. Taip pat knygų skaitymas skatina kritinį mąstymą, gerina atmintį, turtina vaizduotę, žadina kūrybiškumą bei ugdo dėmesio koncentraciją. Daug skaitančiam vaikui natūraliai seksis geriau mokytis, reikšti mintis tiek žodžiu ir raštu“, – aiškina psichologė.

V. Mikutaitienės teigimu, skaitymas netgi gali išspręsti kai kurias vaiko asmenybės problemas, skaitant mokomasi iš istorijų ir netiesioginių pasakojimų naujų elgesio būdų. Be to, padidėjusio nervingumo ar turintiems polinkį į depresiją vaikams, visuomet rekomenduojama skaityti, nes iš knygų galima sužinoti, kaip pakeisti savo mintis iš neigiamų į teigiamas.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad skaitymo įgūdžiai perduodami dar vaikui esant motinos įsčiose. Pasak jos, tai reiškia, jog jei bent vienas iš tėvelių garsiai skaito tekstą, pasaką savo vaikui, jau prasideda mažamečio mąstymo formavimasis.

Lakesnė fantazija ir geresni mokymosi rezultatai

Kad skaitymas daro didelę įtaką augančiam vaikui, pritaria ir edukologė V. Indrašienė. Pasak jos, mokiniai, nuo vaikystės skaitę ar klausę, kaip tėvai jiems skaito, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų.

„Vaikai, kurių šeimoje skaitymo veiklai skiriamas dėmesys, geriau mokosi, sklandžiau dėsto mintis, labiau išlavėjusi jų fantazija. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad mokiniai, kuriems vaikystėje buvo skaitomos knygos ir sekamos pasakos, tėvai su jais dažnai aptardavo perskaitytas knygas, filmus, spektaklius, yra pasiekę geresnių mokymosi rezultatų“, – aiškina V. Indrašienė.

Be to, Bendrojo ugdymo departamento direktorė tvirtina, kad svarbiausia yra patiems tėvams suprasti, kodėl jų vaikui reikia skaityti. Pirmiausia todėl, kad skaitymas ugdo vaiko mąstymą.

Psichologė V. Mikutaitienė primena tėveliams labai svarbią informaciją. Jei vaikas neskaito, tai galime spręsti apie vaiko raidos sutrikimą. Dažniausiai jau prieš mokyklą tėvai sužino iš auklėtojų ar kitų specialistų, kad gali būti vaikui sunkumų mokantis. Jei vaikas neskaito, nors jo intelektiniai gebėjimai yra pakankami skaitymui, tai tokio vaiko intelektinė, emocinė, socialinė ir pažintinė raida dar labiau sulėtės. Jam bus sunkiau orientuotis aplinkoje ir prisitaikyti prie kintančios visuomenės sąlygų.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė priduria, kad, tyrimų duomenimis, vaikams, kurie mažai skaito, sunkiai sekasi ir tikslieji bei gamtos mokslai.

Edukologė V. Indrašienė tvirtina, kad vaikui svarbu ne tik būti vertinamam už jo pastangas skaitant ar mokantis, bet ir pačiam save įvertinti už bet kokį atliktą darbą.

„Tėvai turėtų skatinti nuolat reflektuoti mokymąsi, tam kad vaikas galėtų įsivertinti, ar pasiekė mokymosi tikslus, nustatyti, kas mokantis sekėsi geriausiai, o ko daryti nesisekė, siekti patiems įvardyti nesėkmių priežastis ir numatyti, ką kitą kartą atlikdami panašaus pobūdžio užduotis darytų kitaip“, – pataria MRU profesorė.

Didžiausia klaida – vertimas skaityti

Tačiau jei nė viena metodinė priemonė nepadeda, tėvai dažnai imasi griežtesnių priemonių – verčia vaiką skaityti. Edukologė V. Indrašienė tokį būdą vadina netinkamu ir tokiu atveju pataria tėvams atsižvelgti į tai, kuo apskritai vaikas domisi kasdieniame gyvenime, ir skatinti skaityti apie konkrečius daiktus ar reiškinius, susijusius su asmeniniais pomėgiais. Taip pat nebūti visažiniais: patarti vaikui pačiam susirasti atsakymus į rūpimus klausimus.

„Tėvai dažniau atsako į vaiko klausimus, nei stengiasi vaiką paskatinti patį ieškoti atsakymo. Taigi, vienas paprasčiausių – nepateikti atsakymo į vaiko klausimą, o paraginti pačiam rasti skaitant“, – mano profesorė.

Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė tėveliams pataria būti sistemiškiems ir sudaryti skaitymo grafiką, kada jie kartu su savo vaikais kasdien skaito mėgstamą literatūrą, o už perskaitytus puslapius skirti motyvuojančią premiją, priklausomai nuo vaiko pomėgių.

„Būkit sistemiški. Jeigu 21 dieną kartu su vaikais galėsite bent po dalelę skaityti, tai skaitymas taps įpročiu. Įpročiui susiformuoti reikia nuo 21 iki 30 dienų. Čia reikia sistemiškumo ir skaitymas neturi būti bausmė vaikui. Svarbu, kad visi šeimos nariai skaitytų kartu, sistemingai. Taip pat svarbu savo vaiką paskatinti ir pagirti. Pažadas pasivaikščioti, pasivažinėti, ledų porcija gali būti puiki motyvacija“, – rekomenduoja Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Patarimai tėvams

Skaitymo ir rašymo įgūdžiai plačiąja prasme dažnu atveju gali nulemti kitų dalykų pasiekimus. Jei sakoma, kad vaikas neturi matematinių, gamtamokslinių gebėjimų, tai dažniausiai yra netiesa, nes tikėtina, kad priežastis bus kita, t.y. prasti skaitymo ir rašymo gebėjimai.

Ką daryti tėveliams, kad padėtų savo atžalai? ŠMM Bendrojo ugdymo departamento direktorės Žydronės Žukauskaitės-Kasparienės patarimai:

Paaiškinkite savo vaikui, kodėl svarbu skaityti. Svarbus yra linijinis skaitymas – skaitymas iš kairės į dešinę ir kiekvieną eilutę, nes šis procesas skatina žmogų mąstyti.

Asmeniniu pavyzdžiu. Senolių išmintis teigia, kad ko nedarė Jonas, to niekada nedarys Jonelis.
Bent valandai namuose išjunkite televizorių, kuris dažniausiai, mūsų manymu, yra tik fonas, bet labai stipriai apkrauna mūsų smegenis nereikalinga informacija mums to net nejaučiant.

Gerų namų taisyklėse labai tiktų kasdieninė šeimos skaitymo valanda, kasdien kartu su vaiku tuo pačiu laiku skaitykite. Pradėkite nuo penkiolikos minučių.

Aptarkite su vaiku, ką perskaitė: paprašykite papasakoti (stiprinami kalbėjimo įgūdžiai), užduokite klausimų, kurie skatintų lyginti, argumentuoti, interpretuoti (skatinsite mąstyti).

Perskaitykite vaiko mėgstamą knygą, taip ne tik turėsite apie ką kalbėtis su vaiku, bet ir labiau jį pažinsite.

Leiskite vaikui skaityti tai, ką mėgsta, bet nepamirškite tai, ko reikia. Čia Jūsų patarėjas galėtų būti vaiko darželio auklėtoja, klasės mokytoja, lietuvių kalbos mokytoja, bet jei esate labai aktyvus tėtis ir mama, rekomenduojamų knygų sąrašą rasite patys įvedę į paieškos lauką „Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendroji programa“ bei „Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendroji programa“.

Apdovanokite vaiką už skaitymą.

Nėščios mamos ir besilaukiantys kūdikių tėčiai, šeimos, auginančios kūdikius – ši žinutė Jums: mokslininkai teigia, kad nuo septinto mėnesio nėštumo jau reikia skaityti.

Tapkite aktyviais mokyklos bendruomenės tėvais ir paskatinkite mokyklas, kurias lanko Jūsų vaikai, tapti skaitančiomis mokyklomis, jei jos tokios dar nėra. Kartu formuokime skaitančios, o kartu ir mąstančios visuomenės kultūrą. Susitikimai su rašytojais, rašytojų muziejų lankymas, knygų inscenizacijos, naktiniai skaitymai – visa tai tik maža dalis, ką gali tėveliai, kad skatintų savo vaikus tapti skaitančiais.

2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijomis bus remiami projektai, skatinantys telkti mokyklos bendruomenę ir gerinti bendrojo ugdymo kokybę.

DELFI siūlo dalyvauti tautos mokytojo rinkimuose ir išrinkti tautos mokytoją. Tai galite padaryti čia.