Planuojama, kad nuo kitų metų priešmokyklinis ugdymas bus privalomas visiems vaikams, kuriems iki mokyklos liko vieneri metai. Šiuo metu tokias grupes lanko apie 96 proc. šešiamečių, jos veikia darželiuose, mokyklose, daugiafunkciniuose centruose. Tačiau kai kurie tėvai nerimauja, kodėl vaikų mokyklai negalės paruošti patys, kuo šios ugdymo grupės skiriasi nuo darželių?
Mokosi žaisdami
Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad Seimui pritarus dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo, galimybės nevesti vaikų į tokias grupes nebus: „Čia tas pats kaip nevesti vaikų į pirmą klasę. Tai būtų laikoma vaiko teisių pažeidimu.“
Priešmokyklinių ugdymo grupių tikslas – padėti vaikui sėkmingai augti, pasirengti mokyklai. Anot L. Jankauskienės, programa sukonstruota taip, kad padėtų vaikui tapti sėkmingu mokiniu mokykloje – jis turi išmokti išgirsti kitus, suformuluoti trumpus pasakojimus, dirbti grupėje. „Pagrindinis ugdymo metodas yra žaidimas. Žaidimo būdu vaikas mokosi pažinti raides, skaičius, atsakyti į jam užduotus klausimus, pasidėti savo daiktus į vietą ir juos rasti, judriuose užsiėmimuose laimėti ar pralaimėti“, - sako ji.
L. Jankauskienei antrina Kauno miesto darželio „Vaikystė“ direktorė Regina Beinoreinė. Ji tvirtina, kad esminis skirtumas tarp darželių ir tokių grupių yra tas, kad priešmokyklinio ugdymo grupėse vaikai per žaidimą skatinami ieškoti atsakymų, tyrinėti, eksperimentuoti. Mąstymui ir žingeidumui lavinti pritaikoma aplinka, turinti įtakos vaiko patyrimui ir brandumui – ant sienų kabinami plakatai su raidėmis, skaičiais, pažintiniai užsiėmimai gali vykti lauke, kartais vaikai lankosi parodose, muziejuose.
„Pedagogams labai svarbu išgirsti vaikų norus, pageidavimus, suprasti tai, kas jiems įdomu. Jie turi įžvelgti kiekvieno porekius bei galimybes ir padėti vaikui maksimaliai pasiekti mokyklinę brandą“, - sako R. Beinorienė.
Ji pastebi tėvų nusistatymą, kad tokiose grupėse vaikai tik žaidžia, todėl kai kurie grupių nevertina rimtai. „Jie įsivaizduoja, kad atėjęs į pirmą klasę vaikas jau turi puikiai skaičiuoti ir rašyti, todėl patys susikuria spaudimą. Priešmokyklinio ugdymo grupėse viso to mokoma, tačiau per žaidimą. Vis dėlto labai dažnai turime raminti tėvelius, aiškinti, kad dabar vaikui daug svarbiau įgyti ir kitų įgūdžių, išmokti diskutuoti, dirbti grupėje“, - sako R. Beinoreinė. Ji tvirtina, kad tokios grupės užtikrina pačią geriausią mokyklinę brandą, todėl tėvams nevertėtų nerimauti.
Nelankantieji – iš socialinės rizikos šeimų
Pagal reglamentą, trumpiausiai vaikas priešmokyklinėse ugdymo grupėse turi praleisti keturias valandas per dieną. Šiuo metu „mokinio krepšelio“ lėšomis yra finansuojama 20 valandų per savaitę, tačiau, kilus poreikiui, organizavimo modeliai gali skirtis. „Vaikai tokiose grupėse gali būti ir keturias, ir šešias, ir aštuonias valandas per dieną, o kitą dieną – mažiau, ar iš viso neiti. Tos 20 valandų gali būti įvairiai miksuojamos“, - sako L. Jankauskienė.
Šiuo metu tėvai gali patys spręsti, ar leisti vaiką į priešmokyklinę grupę, ar ugdyti jį namuose. Bet kuriuo atveju, valstybė remia šį ugdymą, teikdama nemokamas švietimo pagalbas. Tėvams pageidaujant, jokios priešmokyklinės grupės nelankančiam penkiamečiui ar šešiamečiui gali būti teikiama nemokama švietimo pagalba – logopedo, psichologo, specialiojo pedagogo paslaugos, tėvai gali būti konsultuojami vaiko ugdymo klausimais.
„Naujausi smegenų tyrimai rodo, kad tarpsnis nuo vaiko gimimo iki penkerių – šešerių metų yra ypatingai svarbus. Formuluojasi pagrindiniai pažinimo dalykai – klausa, rega, todėl labai svarbu investuoti tiek laiko, tiek finansų į šį laikotarpį. Jei tai būtų daroma būtent šiuo laiku, ateityje valstybei reikėtų mažiau investuoti į prevencines programas, mažesnė tikimybė, kad tokie vaikai gyvens iš socialinės paramos, iškris iš mokymosi sistemos“, - sako L. Jankauskienė.
Jos teigimu, savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad šiuo metu didesnę dalį priešmokyklinių grupių nelankančių vaikų sudaro vaikai augantys nepasiturinčiose arba socialinės rizikos šeimose.
Lietuviai – atsilieka
„Visa Europa dabar persvarsto ankstyvojo ugdymo politiką, todėl situacija šalyse yra įvairi, tačiau daug kur šis ugdymas yra pradedamas anksčiau. Mūsų kaimynai latviai į priešmokyklines grupes leidžia penkerių metų vaikus ir jis trunka dvejus metus, nuo šių metų Vengrijoje tokias ugdymo grupes privalės lankyti trimečiai“, - sako L. Jankauskienė.
Amžiaus ankstinimas pastebimas visose Europos šalyse, ypač didelis dėmesys kreipiamas socialinės rizikos šeimoms, kadangi vaikai jose dažnai būna apleisti, neaprūpinti tėvų. Anot L. Jankauskienės, jei vaikas anksti bus ugdomas būti sėkmingu, kokybiškai nugyvens šį svarbų gyvenimo tarpsnį – didelė tikimybė, kad jam seksis ir vėliau.
Šiuo metu tėvai, nusprendę vaiką leisti į priešmokyklines ugdymo grupes, turi pasirašyti sutartį su ugdymo įstaiga. Anot R. Beinorienės, sutartyje tėvai įsipareigoja užtikrinti reguliarų grupės lankymą, todėl nelankyti negalima – lankymas savaime tampa privalomas.
Kauno miesto darželyje „Vaikystė“ toks ugdymas organizuojamas jau virš dešimt metų ir, anot direktorės, tėveliai mielai atveda vaikus: „Tolesnei vaiko raidai nauda tikrai yra, jis tampa brandesnis, smalsesnis, pedagogas gali pamatyti silpnąsias ir stipriąsias vaiko puses, todėl gali tikslingai nukreipti dėmesį į jas. Bent jau miestuose tėvai noriai atveda vaikus, dėl to problemų nekyla“, - džiaugiasi ji.
Didesnė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė leidžia šeimoms, auginančioms mažus vaikus, lengviau derinti savo profesinę veiklą ir rūpestį šeima. Šiam tikslui pasiekti buvo vykdomas iš ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra”. Projektas buvo skirtas ikimokyklinio ugdymo įvairovei didinti: kad darželių grupių darbas išties būtų organizuojamas pagal konkrečios vietovės šeimų poreikius, pvz., pailginant darbo laiką ar įsteigiant naują grupę, jei yra jos poreikis. Projekto metu kaimo vietovių ikimokyklinio ir priešmokyklinio įstaigų vadovams, pedagogams buvo organizuojami mokymai, sukurtos kvalifikacijos tobulinimo programos bei priemonės, sudarytos sąlygos įgyti reikiamus įgūdžius bei kelti savo kvalifikaciją.