Nuo žemės sklypų iki muzikos instrumentų
Elektroninės varžytynės yra reali galimybė pigiau įsigyti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Antstolė Vida Daugirdienė sako, kad varžytynėse dažniau pardavinėjamas oficialiai registruojamas turtas. Tiesa, pardavinėjami ir baldai.
Kilnojamam ir nekilnojamam turtui - skirtingos sąlygos
Antstolė aiškina, kad pagal įstatymą varžytynės yra vienintelis būdas realizuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą ar kitą įstatymų nustatyta tvarka registruojamą turtą. Kilnojamasis turtas privalomai realizuojamas iš varžytynių tais atvejais, kai jo vieneto vertė viršija 30 tūkstančių eurų.
Jei vienintelis skolingo žmogaus turtas yra gyvenamasis būstas, jis iš varžytynių gali būti parduodamas tik tada, kai skola yra 2030 eurų ir daugiau. Tačiau kitas turtas – žemės sklypai, įvairios patalpos, kilnojamasis turtas – pardavinėjamas iš varžytynių be apribojimų. Varžytynės gali būti skelbiamos ir dėl 200 eurų skolos, jeigu ji nepadengiama iš skolininko pajamų.
Yra ir galimybė išsaugoti turtą
Įstatymas nedraudžia varžytynėse dalyvauti ir pačiam skolininkui. Bet dažniau pasinaudojama kita galimybe : iki varžytynių paskelbimo skolininkas arba jo pavedimu veikiantys asmenys suranda areštuoto turto pirkėją. Ypač palanki išeitis - parduoti artimiems giminaičiams. Šiuo atveju turtas lieka šeimoje, pasikeičia tik jo teisinis statusas. Jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka skolai ir jos išieškojimo išlaidoms visiškai padengti, varžytynės nebevykdomos. Sudaromas pirkimo-pardavimo sandoris, tik šiuo atveju turto pardavimo aktą tvirtina ne notaras, bet antstolis.
Varžytinės trunka mėnesį
Už dalyvavimą elektroninėse varžytynėse mokamas dalyvio mokestis, kuris sudaro 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas. Varžytynės laikomos įvykusiomis, jeigu jose dalyvauja bent vienas pirkėjas.
Lietuvos antstolių rūmų atstovai informuoja, kad varžytynės trunka ne trumpiau kaip 20 arba 30 dienų, atsižvelgiant į parduodamo turto rūšį. Tačiau jos tęsiasi tol, kol keliama kaina.
Pagal Civilinio proceso kodekso 713 straipsnį visais atvejais, kai iki nustatytos varžytynių pabaigos laiko gaunamas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes ir per šį pratęstą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Varžytynių pradžia laikomas jų paskelbimo specialiame interneto portale evarzytynes.lt momentas.
Elektroninėse varžytynėse gali dalyvauti visi Lietuvos arba užsienio valstybių piliečiai ir juridiniai asmenys, išskyrus tas varžytynes organizuojančius antstolius, jų giminaičius, sutuoktinius ir bendradarbius, dirbančius toje pačioje antstolių kontoroje. Tereikia būti Lietuvoje veikiančių elektroninės bankininkystės sistemų vartotoju arba turėti Lietuvoje išduotą elektroninį parašą. Jei pageidauja, asmuo gali dalyvauti varžytynėse netiesiogiai – naudodamasis įgalioto atstovo pagalba.
Elektroninėse varžytynėse galioja tokios pačios parduodamo turto pradinės kainos nustatymo taisyklės, kaip ir varžytinėse, kurios iki 2013 metų vykdavo antstolių kontorose. Pirmosiose varžytinėse pradinė turto kaina sudaro 80 proc. rinkos kainos, antrosiose – 60 proc.
Tai kaipgi dalyvauti varžytynėse?
Pirmiausia reikia apsilankyti portale evarzytynes.lt. Jungdamasis prie šio portalo elektroninės bankininkystės būdu arba su elektroniniu parašu, varžytynių dalyvis patvirtina savo tapatybę. Susipažinęs su varžytynių vykdymo tvarka ir nurodęs savo kontaktinius duomenis, asmuo gauna automatiškai sugeneruotą mokėjimo nurodymą varžytynių dalyvio mokesčiui sumokėti. Po mokesčio sumokėjimo asmuo registruojamas varžytynių dalyviu.
Siūlomą turto kainą varžytynių dalyviai gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu.
Kai kaina didinama automatiniu būdu, varžytinių dalyvis nurodo siūlomą pradinę kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą, didžiausią siūlomą kainą ir kainos didinimo automatiniu būdu intervalą, kuris negali būti mažesnis už ne automatiniam didinimui taikomus intervalus. Kainą didindamas pats varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo sumą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą. Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiolika tūkstančių eurų, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiolikos tūkstančių eurų iki trisdešimt tūkstančių eurų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija trisdešimt tūkstančių eurų. Varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina.
Varžytynėms pasibaigus, sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią sumą.
Pirkimas internetu – saugus
Lietuvos antstolių rūmų atstovai teigia, kad pirkimo rizika ir varžytynių forma nėra susiję dalykai, varžytynių vykdymo būdas neturi įtakos parduodamo turto būklei. Pagal Civilinio proceso kodekso 708 straipsnį visi pageidaujantys asmenys iki varžytynių pradžios gali apžiūrėti parduodamą turtą antstolio nustatyta tvarka. Planuojant įsigyti išvaržomą turtą ir siekiant, kad investicija būtų naudinga, pravartu jį apžiūrėti buvimo vietoje ir pasikonsultuoti su atitinkamos srities specialistu.
Kaip elgtis, jei buvęs savininkas neišsikrausto iš patalpų?
Kuo išvaržomas turtas brangesnis, tuo daugiau problemų gali tekti įveikti jo pirkėjui. Kai iš varžytynių parduodamas būstas, ne kiekvienas savininkas pats geranoriškai atiduoda buto raktus. Neretai butą ar namą tokiu būdu įsigijęs žmogus kartu gauna ir įnamius. Tada tenka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo ir laukti naujo teisinio proceso pabaigos. Kartais buvę gyventojai patalpose palieka savo daiktus, kuriuos naujajam savininkui tenka išgabenti ir saugoti. Pasitaiko, kad ankstesni gyventojai tiesiog neatiduoda raktų, nors patys išvaržytu būstu nebesinaudoja.
Tokiais atvejais naujieji savininkai kviečiasi durų atrakinimo meistrą ir antstolį, prašydami paslaugos konstatuoti faktines aplinkybes apie tai, kokios būklės turtas ir kokie daiktai rasti patalpose. Po durų atrakinimo antstolis teisinėmis priemonėmis užfiksuoja patalpų būklę ir jose esančius daiktus. Antstolio sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas naujajam savininkui padeda apsidrausti nuo galimų pretenzijų, kad jis pasisavino ar sugadino bute paliktus vertingus daiktus.
O jeigu įsigytos patalpos būna nuniokotos?
Už areštuoto turto būklę iki šio turto perdavimo naujajam savininkui atsakingas turto saugotojas. Saugotoju gali būti paskiriamas pats skolininkas arba turto administratorius. Jeigu turtas sugadinamas – pavyzdžiui, išardoma santechnika, grindys, išimamos durys ar net elektros lizdai – už tai gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dėl to kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo institucijas.
Kas privalo apmokėti buvusių savininkų skolas už komunalines paslaugas?
Dažnai nauji savininkai teiraujasi dėl buvusių savininkų skolų už komunalines paslaugas t.y. už sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį ir kt. iki įvykusių varžytynių momento. Antstolė V. Daugirdienė patikina, kad visos neįvykdytos prievolės už aukščiau paminėtas paslaugas ant naujo buto (namo) savininko pečių negula. Naujam savininkui pareiga už komunalines paslaugas pereina nuo sutartčių su paslaugų tiekėjais sudarymo momento arba nuo faktinio naudojimosi patalpomis momento t.y. patekus į varžytynėse nupirktą turtą tik po priverstinio iškeldinimo pagal teismo sprendimą, ar patekus į patalpas (kuomet buvę savininkai jau ten nebegyvena, bet raktų nebuvo perdavę) su raktininko pagalba ir antstoliui, konstatuojant faktines aplinkybes, užfiksavus skaitiklių (vandens, elektros, dujų) rodmenis protokole.