Turto dovanojimas: ir dovanoto arklio dantis būtina apžiūrėti

Turto dovanojimas – dažnas sprendimas norint perduoti turtą kitam asmeniui. Tačiau dovanojant ar priimant dovanas liaudies patarlė „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ negalioja. Dovanojimas turi būti įteisinamas sutartimi, kuri tam tikromis aplinkybėmis tvirtinama notaro.

„Žmonės ne visada supranta, kuo skiriasi, pavyzdžiui, dovanojimo sutartis ir testamentas, dėl to kyla neaiškumų. Teisinių žinių apie turto dovanojimą turėjimas padės užtikrinti, kad šis procesas įvyks sklandžiai ir vėliau nekils jokių klausimų. Oficialios dovanojimo sutarties sudarymas leis ateityje išvengti ginčų su kitais į turtą pretenduojančiais asmenimis ar problemų dėl gautos dovanos deklaravimo“, – sako Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Brangi dovana reikalauja raštiškos sutarties

Turto dovanojimas – tai dvišalė sutartis. Sudarant tokią sutartį vienas asmuo neatlygintinai atiduoda savo turtą kitam, perleisdamas nuosavybės teisę. Antrasis asmuo dovaną priima ir tampa turto savininku. Tokia sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja.

Jei dovanojamo daikto ar turto vertė didesnė negu 1500 eurų, dovanojimo sutartis turi būti sudaroma raštu. Jei ši vertė yra didesnė negu 14 500 eurų, sutartį privalo patvirtinti notaras.

Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį notaras tvirtina visais atvejais. Sutartį taip pat reikia įregistruoti viešame nekilnojamojo turto registre, tvarkomame „Registrų centro“.

Remiantis Civiliniu kodeksu, pažadas padovanoti turtą nėra laikomas dovanojimo sutartimi. Tačiau asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.

Apdovanotas asmuo turi teisę bet kada iki dovanos perdavimo jam atsisakyti priimti dovaną. Tačiau jeigu dovanojimo sutartis buvo rašytinė, dovanotojas turi teisę reikalauti nepagrįstai atsisakiusio priimti dovaną apdovanotojo atlyginti dėl atsisakymo atsiradusius nuostolius.

Dovanotojas neturi teisės bet kada susigrąžinti dovanos. Jis negali į dovanojimo sutartį įtraukti sąlygos, leidžiančios jam vienašališkai atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę. Tačiau dovanotojas gali nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Jei dovaną gavęs asmuo sąlygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad sutartis būtų panaikinta ir turtas grąžintas.

Šeimos narių dovanos – be GPM

Dovanojantis turtą gyventojas pajamų negauna, todėl jam nereikia mokėti pajamų mokesčio. Tuo tarpu turtą ar pajamas dovanų gavusiam gyventojui mokestinės prievolės gali atsirasti priklausomai nuo to, iš kokio asmens yra gauta dovana. Iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), senelių, brolių bei seserų ar vaikaičių gautos dovanojimo būdu gautos pajamos arba gautos dovanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Dovanoto turto, įskaitant pinigines lėšas, vertė reikšmės šiuo atveju neturi.

Gavus dovanų iš į aukščiau išvardintas grupes neįeinančių gyventojų, pajamų mokesčio mokėti nereikia tik tokiu atveju, jei bendra per metus gautų dovanų verčių suma neviršija 2500 eurų. Šią sumą viršijus, 2500 eurų viršijanti suma yra apmokestinama 15 proc. dydžio pajamų mokesčiu.

Taip pat pajamų mokesčiu neapmokestinamos ne iš darbdavio gautos nepiniginės dovanos, kurių kiekvienos vertė nėra didesnė kaip 100 eurų. Jei ši suma didesnė kaip 100 eurų, 15 proc. dydžio pajamų mokesčiu apmokestinama visa dovanos vertė.

Kitais atvejais, gavus pinigines ir nepinigines dovanas iš juridinių asmenų (išskyrus nepiniginę dovaną ne iš darbdavio, kurios vertė nėra didesnė kaip 100 eurų), gyventojo dovanojimo būdu gautos pajamos apmokestinamos pajamų mokesčiu nuo pirmo euro.

Dovanoto turto pardavimas

Teisės aktai nenustato minimalių ar maksimalių terminų, kada galima parduoti dovanojimo būdu gautą turtą. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas nustato, koks GPM bus taikomas pajamoms, gautoms pardavus dovanotą turtą. Šiame įstatyme numatyti atvejai, kai pardavus skirtingų rūšių turtą už pardavimą gautos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu. Pavyzdžiui, pajamų mokesčiu neapmokestinamos dovanoto turto pardavimo pajamos, gautos pardavus teisiškai registruotiną kilnojamąjį daiktą, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo.

Jeigu pardavus dovanojimo būdu įgytą turtą jo pardavimo pajamoms nėra taikomos aukščiau minėtos lengvatos, pajamų mokesčiu, taikant 15 proc. tarifą, apmokestinamas skirtumas, apskaičiuotas iš gautų turto pardavimo pajamų atėmus dovanos gavimo dieną egzistavusią turto vertę pagal tikrąją rinkos kainą ir kitus su šio turto įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

„Pavyzdžiui, jei gyventojas iš tetos dovanų gavo butą, kurio dovanojimo sandoryje nurodyta rinkos eurų vertė yra 50000 eurų, jis turi deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo 47500 eurų, gautų iš buto vertės atėmus 2500 eurų. Šioje situacijoje tai sudarys 7125 eurų. Jei gyventojas po dvejų metų šį butą parduos už 55000 eurų, tai turės sumokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo 5000 eurų – skirtumo tarp pardavimo vertės ir buto gavimo dieną egzistavusios jo rinkos vertės“, – aiškina VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.