Ar saulės elektrinė atsipirks? Ekspertai rekomenduoja tai apskaičiuoti pagal kelis kriterijus

Lietuvoje nuosavas saulės elektrines, įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, yra įsirengę daugiau kaip 37 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau kaip 35 tūkst. yra privatūs fiziniai asmenys. „Swedbank“ stebi išaugusį saulės elektrinių finansavimo poreikį – per 2022 m. paskolų saulės elektrinėms išduota 8 kartus daugiau nei ankstesniais metais.

„Išaugusios energinių išteklių kainos gyventojus paskatino dažniau apsvarstyti galimybę investuoti į namų energinio efektyvumo didinimo sprendimus. Atsižvelgus į dabartines elektros kainas, saulės elektrinė gali atsipirkti per 4–7 metus, sumažinti emisijas, padidinti asmeninių finansų atsparumą energijos kainų šokams“, − pranešime spaudai sako banko vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Investicijos į nuosavą saulės elektrinę gali atsipirkti per 4–7 metus

Esant 0,28 EUR/kWh elektros kainai, saulės elektrinė metines išlaidas elektrai sumažins 2–4 kartus

Jei yra galimybė, rekomenduojama rinktis nuosavą elektrinę ant namo stogo ar sklype

Pasak Vilniuje saulės elektrinių modulius gaminančios ir montuojančios įmonės „Solitek“ produktų vystymo vadovo Viliaus Aleknavičiaus, norint suskaičiuoti galimybes sutaupyti, pirmiausia, reikėtų nustatyti elektros suvartojimo per metus poreikį.

Dažniausiai vienam didesniam namų ūkiui pakanka 10 000 kWh. Už tokį elektros kiekį, taikant 0,28 EUR/kWh tarifą (visuomeninio tiekimo kaina 2023 m. pradžioje), per metus bus išleidžiama 2,8 tūkst. eurų.

Norint per metus tokį energijos kiekį pasigaminti nuosavoje ar nutolusioje saulės elektrinėje, bus reikalinga 10 kW galios elektrinė. Nuosavos įsigijimas ir įsirengimas ant namo stogo atsieis apie 1 100–1 300 eurų*, nutolusios iš saulės parko įsigijimo kaina siekia 1 500–1 800 eurų*.

Tiek įsigijus nutolusią saulės elektrinę, tiek įsirengus nuosavą, ESO siūlo galimybę atsiskaityti trimis būdais – už atgautą energijos kiekį, už leistiną generuoti elektrinės galią arba kilovatvalandėmis nuo sugeneruoto kiekio. Informacijos apie ESO siūlomus gaminančių vartotojų atsiskaitymo planus 2023 m. rasite čia.

Į skaičiavimus įtraukus 10 kW elektrinės įsirengimo išlaidas bei atsiskaitymo už sugeneruotą elektrą metinę kainą ir įvertinus tai, kad garantinis nuosavos „SoliTek“ elektrinės laikotarpis yra 30 metų, gamyba nuosavoje elektrinėje per metus atsieis nuo 703 iki 1 026 eurų (priklausomai nuo elektrinės įrengimo kainos ir atsiskaitymo būdo). Tai 2,7–4 kartus mažiau nei perkant iš tiekėjo.

Kaip atkreipia dėmesį V. Aleknavičius, kuomet įsigyjama nutolusi saulės elektrinė, jai taikomas metinis aptarnavimo ir pagamintos energijos „pasaugojimo“ mokesčiai. Įsigijus tokios pat galios nuotolinę bei įtraukus visus mokesčius ir įvertinus tai, kad garantinis nuotolinės elektrinės laikotarpis siekia 30 metų, per metus gamyba nutolusioje elektrinėje kainuos nuo 1 136 iki 1 493 eurų. Tai apie du kartus pigiau nei perkant iš tiekėjo.

Tačiau saulės elektrinės įsirengimą galima atpiginti. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) periodiškai skelbia kvietimus teikti paraiškas kompensacijai už įsirengtą saulės elektrinę gauti.

Užpildžius APVA paramos saulės elektrinės įrengimui prašymą, galima susigrąžinti dalį investicijų į žaliąją energiją. Paramos suma 2022 m. galėjo siekti net iki 3 230 eurų, nes už vieną kilovatą teikiama 323 eurų subsidija. Naujas kvietimas paramai 2023 m. turėtų būti paskelbtas iki vasaros pradžios.

Banko duomenys rodo, kad vidutinė paskolos suma, kurią gyventojai skolinasi saulės elektrinei įsirengti, sudaro 8,2 tūkst. eurų.

Kiekvienos šeimos elektros energijos suvartojimo poreikiai yra labai skirtingi, tad svarbu tinkamai įvertinti, kokios galios jėgainė būtų efektyviausia namams. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti per visus metus suvartojamą elektros energijos kiekį, pakanka žinoti vieną formulę – mėnesinį suvartojamų kilovatvalandžių kiekį reikia padauginti iš 12.

Pavyzdžiui, jei per mėnesį suvartojama 250 kWh, tai per metus susidarys 3000 kWh. Tokiu atveju reikėtų rinktis 3 kW galios saulės elektrinę, mat Lietuvos klimato sąlygomis 1 kW instaliuotos galios generuoja 1000 kWh energijos per metus, o daugiausia – balandžio-rugsėjo mėnesiais.

Tačiau jei namuose svarstote įsirengti elektrinį šilumos siurblį ar įsigyti elektromobilį, kurį įkrauti galėtumėte nuosavoje įkrovimo stotelėje, iš karto vertėtų pagalvoti apie didesnės galios saulės elektrinę.

Pasak V. Aleknavičiaus, jeigu yra galimybė, visada verta įsirengti nuosavą saulės elektrinę ant namo stogo ar kieme (ant žemės). Tokiu atveju nereikia mokėti aptarnavimo ir kitų mokesčių. Be to, patiriamos mažesnės išlaidos už elektros perdavimą.

Pavyzdžiui, įsigyjant elektrinę iš saulės parko, priklausomai nuo to, kada tai įvyksta, taikomas aptarnavimo mokestis už kilovatų kiekį per metus. Jeigu žmogus įsigyja 10 kW, o tuo metu rinkoje taikoma metinė 1 kW kaina siekia 27 eurus, reikia sumokėti 270 eurų metinį aptarnavimo mokestį.

Nutolusiai saulės elektrinei taikomas ir „pasaugojimo“ mokestis, pavyzdžiui, įsigijus 10 kW, kas mėnesį tektų mokėti ir 39 eurų už „pasaugojimą, o per metus tai sudarytų 468 eurų sumą. Įsirengus nuosavą elektrinę patiriamos išlaidos už elektrą būtų gerokai mažesnės, nes dalis elektros būtų suvartojama tiesiogiai ir tai nieko nekainuotų.

„Nutolusią saulės elektrinę pravartu įsigyti tokiu atveju, jei žmogus gyvena bute ar jo namo stogas yra nepritaikytas – ant jo daug kaminų, stoglangių ar kitų paviršiaus elementų, kurie trukdytų kokybiškai sumontuoti saulės modulius. Taip pat jeigu stogo orientacija yra netinkama, aplink daug medžių ar kitų objektų, kurie sukuria šešėlį“, – pranešime spaudai pataria V. Aleknavičius.

*Skaičiuojama su įmonės „SoliTek“ gaminamais saulės elektrinių moduliais, saulės elektrinių kainos bei garantinis laikotarpis rinkoje gali skirtis. Dėl kainų ir konkrečių sutaupymo galimybių reikėtų konsultuotis su pasirinktu gamintoju ar jo atstovu.