Infrastruktūros plėtra vis dar stringa
„CarVertical“ komunikacijos skyriaus vadovas Matas Buzelis Lietuvoje esančią infrastruktūrą elektromobiliams didmiesčiuose vertina neblogai. Visgi, regionuose situacija pastebimai prastesnė:
„Elektromobiliai mažesniuose miestuose bei miesteliuose vis dar yra nepopuliarus pasirinkimas, o tie, kas tokio tipo transportą pasirenka, tikriausiai, patys pasirūpina baterijų įkrovimu. Įkrovimo stotelių galingumas bei užimtumas ne visada tenkina vairuotojų lūkesčius. O kartais būna ir taip, kad dėl neveikiančių stotelių tenka patirti papildomų nepatogumų“.
Šiuo klausimų dirbančios „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta atviras – Lietuvos elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra kol kas nėra pilnai išvystyta, dar yra, ką nuveikti šioje srityje: „Matydami poreikį palengvinti elektromobilių vairuotojų kasdienybę siekiame įgyvendinti, kad kiekvienam elektromobilio vairuotojui būtų patogu keliauti ir naudotis elektromobiliu kiekvieną dieną bet kokiais reikalais“.
Jis pridūrė, jog nėra abejonių, kad patogumas, o tai reiškia ir geresnis elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūros išvystymas, turi įtakos elektromobilių vairuotojų skaičiaus augimui.
Įsirengti privačias stoteles padeda valstybė
Itin dažnai lietuviai, nutarę įsigyti elektromobilį, kartu įsirengia ir privačią įkrovimo stotelę namuose, kad nereikėtų pasikliauti viešomis stotelėmis, papildomai išlaidauti ir sutaupytų laiko dienos metu. „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas pasakojo, kad privati įkrovimo stotelė kainuoja apie 1 tūkst. eurų, bet verta žinoti, kad automobilių pardavėjai jos pastatymą gali įtraukti į bendrą vertės paketą, vadinasi, ir į bendrą lizingo kainą.
Taip pat šioms stotelėms įsirengti skiriama valstybės parama. „Turint elektromobilį ir norint įsigyti nuosavą įkrovos stotelę, šalies gyventojai jau gali teikti paraiškas įsigyti stotelėms ir gauti 40 proc. paramą, jei įrengia įkrovimo vietą prie savo namų, ir 60 proc., kai įkrovimo stotelė įrengiama daugiabučio kieme, stovėjimo aikštelėje ar garaže. Šiai paskirčiai iki 2026 m. ketinama suteikti 45 mln. eurų paramos. Vos per trejus metus naujų įkrovos stotelių pamatysime net tik pas inovatyvius draugus, pažįstamus ar kaimynus, bet ir prie gretimų daugiabučių“, – aiškino G. Vercinskas.
Prieš tokią įsirengiant reikia apsvarstyti ne tik kainą, bet ir stotelės galią. Anot M. Buzelio, namų ūkiui dažniausiai pakanka 7–11kW stotelės. Didelis galingumas nereikalingas todėl, kad įprastai elektromobilio baterijos kraunamos tuo metu, kada elektromobiliu niekas nesinaudoja. Tai dažniausiai būna naktis, tačiau gali būti ir dienos metas, jeigu tuo metu nereikia niekur važiuoti. Čia yra esminis dalykas, ko reikia, turint elektromobilį – planuoti įkrovimą ir nepalikti automobilio su apytuštėmis baterijomis.
Viešas įkrovimas – nepigus malonumas
Automobilių istorijas tikrinančios įmonės atstovas paskaičiavo ir elektros kainą bei įkrovimo trukmę, kraunant elektromobilį viešoje stotelėje bei namuose. Įkrovimo trukmė ir kaina viešoje stotelėje priklauso nuo elektromobili baterijos ir krovimo greičio. Itin greitos stotelės didelės talpos baterijas gali įkrauti labai greitai, tačiau ir kaina – didesnė.
„Priklausomai nuo greičio viešose stotelėse kilovatvalandės kaina siekia maždaug iki pusės euro, tačiau itin spartaus įkrovimo stotelėse gali būti ir brangesnė. Tai reikštų, kad tokio automobilio, kaip, pavyzdžiui, antros kartos „Nissan Leaf“ su 36 kWh įkrovimas kainuotų apie 20 eurų. Tiesa, toks automobilis su pilnai įkrautomis baterijomis, priklausomai nuo oro sąlygų bei aplinkos (mieste ar užmiestyje) gali nuvažiuoti apie 160–320 km“, – skaičiavo M. Buzelis.
Dažno elektromobilio savininko galvos skausmas – viešųjų stotelių tankis šalyje ir kur galima nuvažiuoti nesibaiminant tiesiog užgesti. „Ignitis“ sako, kad stotelių plėtra vyksta etapais, šiuo metu ieškoma naujų potencialių lokacijų ir bendraujama su partneriais.
„Nuvažiuoti elektromobiliu nuo Vilniaus iki Klaipėdos šiuo metu tikrai įmanoma. Vien „Ignitis ON“ tinklo įkrovimo stotelių šioje atkarpoje yra tiek, kad drąsiai galima keliauti iš Vilniaus į uostamiestį. Kad Lietuvoje atsirastų daugiau stotelių, reikia atsižvelgti į miestų poreikius, bendradarbiauti ir konsultuoti savivaldybes, jas skatinti kurti infrastruktūrą. Taip pat svarbu, kad būtų tinkamos finansinės paskatos tiek operatoriams, tiek ir fiziniams/juridiniams asmenims, kurie turėdami žemės sklypą galėtų gauti finansinę paramą, jei ten įrengtų viešą įkrovimo stotelę su operatorių pagalba“, – apie galimybes pasakojo E. Balta.
Namuose galima įkrauti nemokamai
Prieš perkant elektromobilį taip pat svarbu apgalvoti ir jo remonto dažnumą bei išlaidas jam. Pasak M. Buzelio, elektromobilių baterijos – brangiausias automobilio komponentas. Būna, kad sugenda atskiri baterijų fragmentai – celės. Taip gali nutikti ir elektromobiliui, ir hibridiniam automobiliui. Specialistai gali nustatyti baterijų būklę, tačiau tai reikalauja specifinių žinių ir specifinės, konkrečiam modeliui reikalingos įrangos.
„Elektromobiliai, bendrine prasme, yra patikimesni, nes turi žymiai mažiau slankiojančių detalių, eskploatacinių skysčių. Tikriausiai reikėtų vadovautis gamintojo nurodytomis rekomendacijomis ir aptarnauti automobilį pagal jam priskirtą grafiką“, – sakė transporto priemonių istorijų patikros paslaugas teikiančios įmonės atstovas.
Jis pridūrė, kad nuvažiuoti elektromobiliu 100 kilometrų įkraunant jį privačioje stotelėje – gerokai pigiau, negu viešoje. Pavyzdžiui, „Nissan Leaf“ nuvažiuoti 100 kilometrų kainuotų maždaug nuo 4,5 iki 10 eurų, naudojantis viešojo įkrovimo stotelėmis. Kaina priklauso nuo to, ar važiuojama mieste, ar užmiestyje bei nuo oro sąlygų. Šaltyje bei užmiestyje kilometro kaina didėja, nes mieste automobiliui daug stabdant dalis kinetinės energijos vėl sukaupiama į bateriją.
„Jeigu kalbėsime apie įkrovimo stotelę namie, tai reikėtų atsižvelgti į elektros (kilovato) kainą bei įvertinti, kaip ir kada kraunamos baterijos bei ar namų ūkis turi savo saulės baterijas. Iš savo pagaminamos elektros energijos automobilį įkrauti galima nemokamai arba jeigu tam naudojama elektra, kuri buvo atiduota į tinklą saugojimui, tai baterijų įkrovimas kainuotų apie kelis eurus. Šimto kilometrų kaina siektų apie vieną eurą. Visgi, šalia 100 kilometrų kainos reikėtų pridėti ir eksploatacines išlaidas, kurios, elektromobilių atveju, gali būti ir kelis kartus mažesnės“, – apibendrino M. Buzelis.